Lietuvos vandensvydžio čempionu ketvirtą kartą iš eilės tapo Elektrėnų VK „Žaibas“.
Finaliniame turnyre Alytuje mače dėl aukso elektrėniškiai du kartus – 21:6 (7:1, 5:1, 3:2, 6:2) ir 17:9 (5:2, 6:1, 4:1, 2:5) – nugalėjo Vilniaus „Baltic Amadeus“ .
Aukso medalius pelnė: Skirmantas Motuzas, Aleksejus Kuzmenka, Jurijus Galinokas, Julius Goštautas, Rimantas Jakutis, Pijus Vadvilavičius, Aurimas Jonkus, Mantas Pelakauskas, Volodymyras Voitenka, Dominykas Gervickas, Konstantinas Kovalevskis, Viktoras Ivanovas, Artūras Citovičius (treneris Anatalijus Asajavičius).
Sidabro medaliai, kaip ir praėjusiais metais, įteikti„Baltic Amadeus“ (treneriai Nerijus Papaurėlis ir Tadeušas Pašukas).
Bronzos medaliais pasipuošė Elektrėnų savivaldybės SC (treneris Antonas Sugoniakas).
Mažajame finale elektrėniškiai du kartus – 14:12 (3:2, 6:0, 4:4, 1:6) ir 16:9 (6:0, 4:1, 3:3, 3:5) – nugalėjo Kauno plaukimo mokyklą.
Naudingiausiu finalinio turnyro žaidėju pripažintas Blagoje Ivovičius (Elektrėnų SSC), geriausiu vartininku – S. Motuzas („Žaibas“), o rezultatyviausias žaidėjas – Alberto Espanolas ( „Baltic Amadeus“; 10 įvarčių).
Visi įgijo patirties
Šiemetinis čempionatas buvo naudingas visiems: ir žaidėjams, ir treneriams, ir varžybų teisėjams.
Visus finalinius susitikimus Alytuje stebėję vietos Vandensvydžio sporto Ir rekreacijos klubo „Dzūkijos vandenis“ treneriai tėvas ir sūnus Artūras ir Tomas Vainikoniai džiaugėsi, kad jų auklėtiniai, pas juos nuo mažens pradėję savo karjeras, dabar pelnė medalių: čempionu tapo „Žaibui“ atstovavęs P. Vadvilavičius, o vicečempionu – „Baltic Amadeus“ vartininkas Dominykas Kerevičius.
„Mes juos mokėme vandensvydžio abėcėlės, o dabar Pijus jau atstovauja Lietuvos nacionalinei rinktinei, Dominykas Vilniaus universitete studijuoja mediciną ir puikiai derina mokslą su sportu. Čempionate buvę mano auklėtiniai žaidė sėkmingai ir man suteikė daug džiaugsmo akimirkų“, – kalbėjo A. Vainikonis.
Finaliniame turnyre teisėjavo patyręs tarptautinės kategorijos arbitras iš Sakartvelo Levanas Berišvilis, teisėjaujantis pasaulio čempionatuose, Europos šalių čempionų lygoje. Dar vienam kviestam teisėjui iš Sakartvelo nebuvo leista skristi į Lietuvą.
Tarptautinės kategorijos arbitrams vilniečiams Tomui Kašėtai ir Povilui Sriubui bei kauniečiui Sauliui Andrašiūnui buvo nemažas iššūkis teisėjauti aikštėje su patyrusiu svečiu.
Po kiekvienų rungtynių jie su L. Berišviliu aptarinėjo sudėtingas žaidimo situacijas, diskutavo tarpusavyje, dalijosi įžvalgomis.
Daug patirties įgijo jauniausias čempionato medalininkas, 15-metis „Baltic Amadeus“ žaidėjas Patrykas Pašukas, Vilniaus Vladislavo Sirokomlės gimnazijos aštuntokas.
Smagią ranką turintis ir greitas plaukimo takelyje Patrykas pasiekė ir gražių įvarčių, kuriais stebėjosi netgi jo tėvas, „Baltic Aadeus“ treneris T. Pašukas.
„Man patinka žaisti su vyrais, gaunu daug patirties, esu kviečiams į įvairių amžiaus grupių Lietuvos rinktines. Ypač sunku buvo žaisti su „Žaibu“, kurio sportininkai už mane 10-15 metų vyresni ir daug stipresni.
Lietuvos jaunimo rinktinėje žaidžiu su žaibiečiu Dominyku Gervicku, jis man labai patinka, greitas žaidėjas.
Iš čempionų komandos dar patinka Viktoras Ivanovas, kuris imponuoja savo žaidimo stiliumi ir ramybe aikštėje“, – mintimis pasidalijo P. Pašukas. Per antrąsias finalines rungtynes su „Žaibu“ jam netgi buvo patikėta realizuoti baudinį, tai jis sėkmingai padarė.
Intrigos nebuvo
Didžiajame finale tarp pagrindinių varžovų „Žaibo“ ir „Baltic Amadeus“ komandų intrigos nebuvo.
Per pirmąsias rungtynes nebuvo vilniečių atakų lyderio, legionieriaus ispano Alberto Espanolo, kuris turėjo grįžti į Tenerifę. Jis – dvylika kartų Ispanijos čempionas, 2009 metų pasaulio vicečempionas, 2014 metų Eurolygos ir LEN supertaurės laimėtojas, 2017 metų Graikijos čempionas.
Ispanas pasikvietė „Baltic Amadeus“ 15-mečius žaidėjus birželio 8-16 dienomis atvykti į Tenerifę, kur jis treniruoja vaikus ir pirmą kartą rengs tarptautinį turnyrą, dalyvaujant Ispanijos, Italijos, Vengrijos ir Lietuvos komandoms.
Per pirmąsias rungtynes su vilniečiais „Žaibo“ komandoje rezultatyviausiai žaidė J. Goštautas ir V. Ivanovas, pasiekę po 4 įvarčius, o „Baltic Amadeus“ – Christopheris Vangas (3).
Per antrąsias rungtynes „Žaibui“ daugiausiai įvarčių pelnė A. Kuzmenka (5) ir M. Pelakauskas (4), o „Baltic Amadeus“ – D. Tomaševskis (3) ir T. Pašukas (2).
„Žaibo“ kapitonas R. Jakutis: „Yra kur tobulėti“
Po paskutinių rungtynių „Žaibo“ komandos kapitonas R.Jakutis, su draugais pasidžiaugęs pergale, įvertino čempionatą: „Įdomesnės kovos vyko tarp trijų komandų, kurios pretendavo laimėti sidabro ir bronzos medalius. Tai – Vilniaus „Baltic Amadeus“, Elektrėnų SSC ir Kauno plaukimo mokyklos ekipos.
Mūsų „Žaibo“ komanda buvo ryški favoritė, tačiau kiekvienų rungtynių nepradedame taip galvodami.
Tada rungtynių rezultatas būna 0:0 ir mums tą pranašumą reikia įrodyti. Tikrai nevaikštome iškėlę galvų, patys matome, jog darome klaidų, yra kur tobulėti.
Stokojame gerų rungtynių, jų paskutiniąsias žaidėme Maltoje per Europos čempionato atrankos turnyrą.
Čempionatą labai pagyveno legionieriai, su jais buvo įdomiau žaisti. Jų vandensvydžio mokykla kita, kitokias patirtis ir tai puošė Lietuvos čempionatą.“
Kuris legionierių darė didžiausią įspūdį?
Iš kiekvieno galima kažko pasimokyti, nes jie visi žaidė gerose komandose, kur tose šalyse vandensvydis yra sporto šaka Nr.1.
Tai – Juodkalnijos, Serbijos, Italijos, Ispanijos ir kitos komandos. Sukauptą didelę legionierių patirtį labai vertiname.
Tikiuosi, kad ir kitų metų Lietuvos šalies čempionate ši graži tradicija bus tęsiama, bus kviečiami legionieriai, kurie prisidės prie mūsų vandensvydžio lygio kėlimo.
Esate pusiau profesionalai, ar jums čempionate įdomu žaisti su mėgėjų komandomis?
Jau minėjau, kad į kiekvieną varžovą žiūrime rimtai. Per kiekvienas rungtynes stengiamės gerinti savo veiksmus aikštėje, ruošiamės tarptautiniams turnyrams.
Man asmeniškai įdomu žaisti su kiekviena komanda, iš kiekvienų rungtynių galima kažką pasimokyti, mums jos visos yra naudingos.
Kadangi tų rungtynių mažai, tai į kiekvienas jų ateiname kaip į šventę.
Gal jūsų komandoje buvo žaidėjas, kuris atsiskleidė šiemetiniame čempionate?
Mūsų stiprybė – komandinis žaidimas, neišryškiname kurio nors vieno žaidėjo nuopelnų.
Kiekvienas žaidėjas mums yra svarbus. Per rungtynes visada ieškome optimaliausio žaidimo modelio.
Kuris didžiojo finalo rungtynes su „Baltic Amadeus“ sužaidėte geriau?
Pagal rezultatą – antrąsias. Tačiau nugalėtojų niekas neteisia, pergalė yra pergalė.
Kauniečius persekiojo traumos
Atkakli žadėjo būti kova dėl bronzos medalių tarp Elektrėnų SSC ir Kauno plaukimo mokyklos.
Jauną Kauno plaukimo mokyklos komandą, žaidusią be legionierių, šiemet persekiojo traumos.
Prieš pat finalinį turnyrą per paskutiniąją treniruotę rankos pirštus dar susižeidė ir vartininkas Justas Balčikonis.
Keturi kauniečiai Žygimantas Skučas, Danielius Vitkauskas, Deividas Belousovas ir J. Balčikonis šiemet baigia gimnazijas ir jie pagrindinį dėmesį skyrė mokslui, treniravosi tik palaikydami savo sportinę formą.
Nors komandai nepavyko laimėti medalių, tačiau treneris Rimvydas Šimanskas gyrė savo auklėtinius: jie žaidė finaliniame turnyre ir įvykdė keliamas užduotis.
Per pirmąsias mažojo finalo rungtynes tarp Elektrėnų SSC ir Kauno plaukimo mokyklos nesulaikomas buvo elektrėniškis Agnius Liupševičius, pelnęs net 6 įvarčius.
Kauniečiams po 3 įvarčius pasiekė Deividas Švenčionis, Ž. Skučas ir Gvidas Zurza.
Per antrąsias rungtynes Elektrėnų komandai po 4 įvarčius pelnė Sergejus Lobovas ir G. Liupševičius, o Kaunui – G. Zurza (3).
Dvimetrinis kalvis nesensta
Bronzinėje elektrėniškių komandoje žaidė ir vyriausias čempionato žaidėjas, atletiškasis 47 metų kalvis Selestinas Zabilavičius, kuris vandensvydį žaidžia nuo 11 metų ir turi sukaupęs gausią Lietuvos čempionatų medalių kolekciją.
„Šiemet pelnyti mūsų bronzos medaliai – geriau negu nieko. Puikiai žaidė mūsų legionieriai, iš kurių buvo galima daug ko pasimokyti.
Nesu toks pajėgus kaip ankstesniais metais, todėl su jaunimu nebuvo lengva kovoti.
Tačiau džiaugiuosi, kad kažkiek galėjau pagelbėti mūsų geriausiems žaidėjams ir jie truputį pailsėjo.
Gynyboje jaunimui meistriškumu dar nenusileidžiu, bet plaukiant jam pralaimiu.
Turiu pakankamai kalvystės darbų, įgyvendinamas vienas didelis projektas, todėl tik spėk suktis ir turėk sveikatos.
Tačiau vieną kartą per savaitę stengiuosi nuvažiuoti į Elektrėnus pažaisti vandensvydžio, kuris man yra didelė atgaiva po sunkių darbų.
Gyvenu Vilniaus rajone, Ąžuolinės kaime. Ten ir mano dirbtuvės. Turiu įsirengęs skersinį, kiekvieną rytą ant jo pasimankštinu, esu fiziškai aktyvus“, – sakė S. Zabilavičius.
Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info