Vandensvydis – (pavadiniams kilęs iš dviejų žodžių – vanduo ir sviesti, iš pradžių Lietuvoje šis žaidimas dar buvo vadinamas vandeniniu) sportinis žaidimas su kamuoliu stačiakampiame (30 x 20 m, moterų – 25 × 20 m.) baseine ar kitame vandens telkinyje. Vandens gylis – nemažiau 1,8 m. Kiekvieną komandą sudaro septyni pagrindiniai žaidėjai (vienas jų – vartininkas) ir šeši atsarginiai žaidėjai (vienas jų gali būti antrasis vartininkas). Tikslas – plaukiant vandenyje, stumiant kamuolį, arba perduodant jį vienas kitam įveikti varžovo gynybą ir kamuolį įmesti į varžovo vartus bei neleisti varžovui įmesti kamuolį į savuosius vartus. Laimi komanda įmetusi daugiau įvarčių į varžovo vartus. Įvartis įskaitomas kai kamuolys praskrieja vartų liniją. Vartų ilgis 3 m, aukštis virš vandens lygio 0,9 m. Rungtines sudaro keturi kėliniai po 8 min gryno laiko, 2 pertraukos po 2 min., viena – 5 min. Jeigu pasibaigus rungtynių laikui abi komandos turi po vienodą kiekį įvarčių, bet reikia išaiškinti nugalėtoją, rungtynės pratęsiamos dar 2-jais kėliniais po 3 min. Nepaaiškėjus nugalėtojui, metami 5 m. baudiniai. Žaidžiama rankomis. Žaidėjui (išskyrus vartininką) bet kokioje situacijoje leidžiama kamuolį laikyti tik viena ranka, draudžiama smūgiuoti kamuolį kumščiu. Visiems žaidėjams negalima kojomis liesti baseino dugno. Prasižengęs žaidėjas šalinamas iš žaidimo 20 sek. Po 3-jų asmeninių baudų žaidėjas šalinamas iš rungtynių visam laikui, tačiau gali būti keičiamas kitu. Baudos metimai vykdomi nuo 5 m linijos. Plaukti galima įvairiais stiliais. Komandas skiria skirtingų spalvų kepuraitės, vartininkai dėvi raudonas kepuraites. Komanda gali laikyti kamuolį ne daugiau kaip 30 sek  Vyrams kamuolio dydis 68 – 71 cm, moterims – 66 – 67 cm., svoris 450 – 400 g. Rungtynes teisėjauja du aikštės, du šoniniai, vienas laiko teisėjas ir varžybų protokolo sekretorius.
      Žaidžiamas ir mini vandensvydis mažesniame baseine (15 x 11,5 m), mažesniais vartais (2,5 x 0.8 m). Žaidžia vyrai po 4 žaidėjus, įskaitant vartininką, moterys ir jauniai – po 5.
      Žaidimas kilo Dž. Britanijoje XIX a. antroje pusėje. Iš pradžių žaidėjai plaukdavo sėdėdami ant žirgus imituojančių statinių, papuoštų žirgo galvomis ir uodegomis, kamuolį smūgiuodavo su irklais arba kartimis. Tikslas – įmesti kamuolį į valtį ar plaustą, vėliau – į vartus.
      1876 škotas Viljamas Vilsonas (William Wilson) sukūrė pirmas vandensvydžio taisykles. 1881 įvyko pirmosios tarptautinės varžybos tarp Anglijos ir Škotijos (0:4). Žaidimas greitai plito JAV, Vokietijoje, Švedijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, kt. Vandensvydis tapo pirmas komandinis žaidimas, įtrauktas (1900)  į Olimpinių žaidinių programą. Pirmose OŽ Paryžiuje dalyvavo keturios šalys – Dž. Britanijos, Prancūzijos, Belgijos ir Vokietijos.
      Olimpinių žaidinių nugalėtojai: Dž. Britanija (1900, 1908, 1912, 1920), JAV (1904), Prancūzija (1924), Vokietija (1928), Vengrija (1932, 1936, 1952, 1956, 1964, 1976, 2000, 2004, 2008), Italija (1948, 1960, 1992), Jugoslavija (1968, 1984, 1988), SSRS (1972, 1980), Ispanija (1996). Garsiausias vandensvydininkas – vengras Dežo Giarmatis (Dezco Gyarmati) laimėjo 5 olimpinius medalius (aukso – 1952, 1956, 1964; sidabro – 1948, bronzos – 1960).
      Moterys OŽ pradėjo dalyvauti 2000 m. Nugalėjo: Australija (2000), Italija (2004), Nyderlandai (2008).
      Londono olimpinėse žaidynėse (1908) buvo įkurta Tarptautinė mėgėjų plaukimo federacija (Federation internationale de Natation, FINA), Pirmosiomis narėmis tapo Belgijos, Danijos, Dž. Britanijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Vengrijos ir Švedijos plaukimo federacijos. FINA patvirtino naujas tarptautines vandensvydžio taisykles, kurios dar buvo keičiamos 1950, 1970 ir 1996, koreguojamos 2005. Taisyklių tobulinimo tikslas – padaryti žaidimą greitesniu, dinamiškesniu, rezultatyviu, labiau pritraukiančiu žiūrovus, atsisakyti grubių grumtynių.
      FINA veikla greitai plėtėsi: 1908 buvo 8 nariai, 1928 – 38, 1958 – 75, 1978-106, 2000 – 174, 2010 – 202 nariai. 1991 prie FINA buvo įsteigtas Tarptautinis vandensvydžio komitetas (Technical water polo committee).
      Pirmasis Europos vandensvydžio čempionatas įvyko Budapešte 1926. Jį laimėjo Vengrija. Pirmasis Europos vandensvydžio moterų čempionatas įvyko Norvegijoje, Osle  1985. Jį laimėjo Nyderlandai.
      Pirmasis Pasaulio vandensvydžio čempionatas įvyko Jugoslavijoje, Belgrade 1973. Čempionu tapo Vengrija. Antrasis – Kolumbijoje, Kalyje 1975, trečiasis – Vokietijos DR, Berlyne 1978. Čempionatai vyko nereguliariai, kas 2-4 metus. Pasaulio čempionais tapo Vengrija (1973, 2003), SSRS (1975, 1982), Italija (1978, 1994), Jugoslavija (1986, 1991), Ispanija (1994, 1998, 2001), Serbija ir Juodkalnija (2005), Kroatija (2007), Serbija (2009).
      Pirmasis moterų Pasaulio čempionatas įvyko Ispanijoje, Madride 1986. Jį laimėjo Australija. Antras – Australijoje, Perte 1991, trečias – Italijoje, Romoje 1994. Čempionatai vyko nereguliariai, kas 2-5 metus. Čempionėmis tapo Australija (1986), Niderlandai (1991), Vengrija (1994, 2005), Italija (1998, 2001 ), JAV (2003,2007, 2009).
      1970 įvyko pirmasis Europos vandensvydžio jaunių čempionatas, kurį laimėjo SSRS. 1994 – pirmasis Europos vandensvydžio jaunių merginų čempionatas, kurį laimėjo Nyderlandai.1983 įvyko pirmasis Europos vandensvydžio jaunimo čempionatas, jį laimėjo Vengrija.
      Europos vandensvydžio čempionų taurės varžybos tarp stipriausių klubinių komandų vyksta nuo 1963-1964 sezono, moterų – nuo 1988. Pirmoji vyrų komanda, laimėjusi šią taurę buvo Belgrado Partizan, moterų – Nyderlandų Donka. 1974-1975 sezone įvyko pirmosios Europos vandensvydžio Taurės varžybos tarp nacionalinių taurių nugalėtojų, jas laimėjo Budapešto Ferencvaroš klubas.
      Nuo 1980 Europos plaukimo federacija  (Ligue Europėenne de Natation, LEN) rengia LEN taurės varžybas, moterims – nuo 2000.
      Nuo 1979 FINA rengia vandensvydžio Pasaulio taurės varžybas, moterų – nuo 1980. Pirmoji šią taurę iškovojo Vengrija, moterų – Nyderlandai.
Patrase (Graikija) 2002 įvyko pirmosios vandensvydžio Pasaulinės lygos varžybos, Long Beach‘e (JAV) 2004.- moterų. Jas laimėjo Rusija, moterų – JAV.
      LIETUVOJE pirmieji vandensvydį pradėjo žaisti Klaipėdos Poseidono klubo sportininkai. Pirmosios oficialios varžybos įvyko Klaipėdoje 1931 m. rugpjūčio 9 d., kai Poseidono klubas priiminėjo dvi komandas iš Vokietijos: Tilžės SK1910 ir Įsruties SVO. Klaipėdiečiai tilžiečius nugalėjo 3:2, įsrutiečius 4:1. Tą patį mėnesį Rygoje įvyko stambus tarptautinis turnyras, kuriame dalyvavo ir Klaipėdos Poseidonas, kuris, finale 4:2 įveikęs Rygos Baltija, tapo turnyro nugalėtoju.
      Kaune vandensvydis pradėtas kultivuoti 1935, įrengus Nemune, Karmelitų saloje esančiame jachtklube atvirą 50 m. ilgio baseiną. 1936 Kaune viešėję Vengrijos Agrapo studentų klubo komanda nugalėjo lietuvius 15:0.  1937 Kaune įvykęs pirmasis Kauno ir Rygos komandų susitikimas baigėsi rygiečių pergale 7:2. 1938 vandensvydis buvo įtrauktas į Lietuvos tautinės olimpiados varžybų programą. Varžybos vyko liepos 22-24 d. Kaune, dalyvavo šešios komandos. Pirmąją vietą užėmė Amerikos lietuvių komanda, finale 4:2 įveikusi Kauno šaulių jachtklubą. Trečiąją vietą užėmė Kauno Kipras (Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos klubas), įveikęs Latvijos Laisvę.
      1940 Kaune įvyko pirmieji tarpvalstybiniai susitikimai: Lietuva –Estija – 0:4, Lietuva – Latvija – 0:7. Pirmąją nacionalinę rinktinę sudarė J.Šulkevičius, A.Skebas, J.Astrauskas,  B.Bieliauskas, E.Narbutas, M.Petrukevičius, R.Bagdonavičius, A.Kostkevičius, V.Kostkevičius.
      Pirmosios SSRS ir Vokietijos okupacijos laikotarpyje vandensvydis Lietuvoje nebuvo žaidžiamas.
      Vandesvydininkai priklausė Lietuvos plaukimo federacijai. 1953 buvo įkurta atskira Lietuvos vandensvydžio federacija (LVF). 1992 ji buvo priimta į FINA.
      LVF prezidentai: Kalikstas Vytautas Paulauskas (1953-1957 ir 1970-1979), Juozas Rakauskas (1957-1959), Algimantas Plioplys (1959-1961), Nikolajus Rilys (1961-1966), Leonas Klimavičius (1966-1969), Jurijus Aleksejevas (1979-1989), Jonas Liubertas (1989-2001), Juozas Širvinskas (2001-2007), Viktoras Tonkich (2007 iki šiol).
      Pirmasis Lietuvos vandensvydžio čempionatas įvyko Zarasų ežeruose 1949. Nugalėjo Kauno Žalgiris. Čempionatai vyko kasmet. Iš pradžių Zarasų, Lampėdžių, Kaišiadorių ežeruose, nuo 1954 – baseinuose.
      Pirmasis Lietuvoje atviras baseinas buvo įrengtas Kaune 1935. 1967 Lietuvoje veikė 36 atviri plaukimo baseinai.
      Pirmasis uždaras baseinas Lietuvoje pradėjo veikti Kaune  prie KKI 1949. Kaune buvo įrengti dar trys uždari baseinai 1959, 1972 ir 1989, Vilniuje -1957 ir 1980, Marijampolėje- 1957, Kaišiadoryse – 1963, Panevėžyje -1965, Šiauliuose – 1967, Alytuje ir Elektrėnuose – 1975. 1980 Lietuvoje buvo 17 uždarų plaukimo baseinų.
      Iš pradžių čempionatuose dalyvavo tik Vilniaus ir Kauno komandos. Kol dar buvo rungtyniaujama ežeruose, komandas turėjo Zarasai, Kaišiadorys, Vilkija. Atsiradus baseinams, komandos susikūrė Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Elektrėnuose.
Ilgą laiką stipriausi vandensvydininkai buvo Kaune, kurio rinktinėje ilgus metus žaidė V.Vaškelis, J.Astrauskas, R.Bagdonavičius, K.Šmitas, V.Kupstys,  N.Rilys, J.Sukackas,  S.Krasauskas,  K.Paulauskas,  T.Frišas, R.Tonkūnas, E.Sprindys, Vėliau –  E.Orlovas, S.Diržys, A.Zujus, J.Čirūnas, A.Babavičius, R.Ulevičius, J.Šova, V.Alekperlis. kiti.  Tik 1959 pirmą kartą vilniečiams pavyko tapti Lietuvos čempionais. Vilniaus rinktinės sudėtyje žaidė R.Batūra, L.Klimavičius, B.Putrimas, E.Sprindys, J.Sukackas, A.Šimonėlis, R.Tonkūnas, V.Urbutis, V.Vaitkus. Be to, Vilniuje žaidė D.Šulcas, A.Plioplys, A.Kaltanas, J.Paleckis, A.Žvėrinas, K.Gaška, L. Grigonis, Z Januškevičius, A. Prokopčenka, G. Kirvelavičius, A Pocius, A. Ulevičius, R.Vizgirda, L.Putrimas, A.Mudėnas, J.Liubertas, A. Asajavičius, kiti. Klaipėdoje vandensvydį aktyviai populiarino V.Vičiulis, A.Radzevičius, S.Tichomirovas, Panevėžyje – V.Vasiljevas, M.Grinevičius, K.Alekna, Šiauliuose – R. Krasauskas,  Alytuje – A.Vainikonis, Kaišiadoryse – A.Janušauskas ir broliai Leonavičiai, Zarasuose – H.Reingardas ir B.Putrimas, Vilkijoje – H.Valiukas.

Komandos – Lietuvos vandensvydžio čempionės
(1949-2011)

Metai   Komanda

1949    Kauno Žalgiris
1950    Kauno rinktinė
1951    Kauno rinktinė
1952    Kauno Žalgiris
1953    Kauno KPI
1954    Kauno Žalgiris
1955    Kauno rinktinė
1956    Kauno rinktinė
1957   Kauno rinktinė
1958    Kauno rinktinė
1959    Vilniaus rinktinė
1960    Kauno rinktinė
1961    Kauno Pramprojektas
1962    Kauno Pramprojektas
1963    Kauno rinktinė
1964    Vilniaus Delfinas
1965    Vilniaus Delfinas
1966    Kauno Pramprojektas
1967    Kauno rinktinė
1968    Kauno Raudonasis spalis
1969    Kauno Raudonasis spalis
1970    Kauno Raudonasis spalis
1971    Kauno rinktinė.
1972    Kauno Raudonasis spalis
1973    Kauno Raudonasis spalis
1974    Kauno rinktinė
1975    Kauno Raudonasis spalis
1976    Kauno Raudonasis spalis
1977    Kauno Raudonasis spalis
1978    Kauno Raudonasis spalis
1979    Kauno Raudonasis spalis
1980    Kauno Raudonasis spalis
1981    Kauno Raudonasis spalis
1982    Kauno Raudonasis spalis
1983    Kauno Raudonasis spalis
1984    Kauno Banga
1985    Kauno Banga
1986    Kauno Banga
1987    Kauno Banga
1988    Kauno Banga
1989    Kauno Banga
1990    Kauno Lituanica-Gaja
1991    Kauno Lituanica-Gaja
1992    Kauno Lituanica-Aukuras
1993    Kauno Lituanica-Gaja
1994    Kauno Lituanica-Gaja
1995    Kauno Lituanica-Gaja
1996    Kauno Lituanica-Gaja
1997    Kauno Lituanica-Gaja
1998    Kauno Lituanica-Gaja
1999    Kauno Lituanica-Gaja
2000    Kauno Lituanica-Gaja
2001    Kauno Dainava-Lituanica
2002    Vilniaus VSM–Baltic-Amadeus
2003    Vilniaus VSM-Baltic-Amadeus
2004     Alytaus Dzūkija   
2005     Kauno  Dainava 
2006     Alytaus Dzūkijos vandenis
2007    Vilniaus Baltic-Amadeus
2008    Vilniaus Baltic-Amadeus
2009    Vilniaus VSM-Baltic-Amadeus
2010    Vilniaus VSM–Baltic-Amadeus
2011    „Baltic-Amadeus“      Vilnius
2012    „Baltic-Amadeus“      Vilnius
2013    „Baltic-Amadeus“      Vilnius
2014    „Baltic-Amadeus“      Vilnius

Respublikos čempionais tapo: Kauno „Raudonasis spalis“ -14 kartų, Kauno rinktinė 11, Kauno „Lituanika-Gaja“- 10, Vilniaus „Baltic Amadeus“ – 9 ir Kauno „Banga“- 6.
Daugiausiai respublikos čempionatų laimėjusias komandas treniravo:
Jonas Čirenas – 34,  Kęstutis Šmitas – 13, Nerijus Papaurėlis – 9 kartus.

1960 m. pirmą kartą įvyko Lietuvos vandensvydžio taurės varžybos. Jos vyksta kasmet

Lietuvos vandensvydžio taurės laimėtojai
(1960-2010)

Metai       Komanda
1960    Vilniaus Spartakas
1961    Kauno Pramprojektas
1962    Kauno Pramprojektas
1963    Kauno Pramprojektas
1964    Vilniaus Delfinas
1965    Vilniaus Delfinas
1966    Kauno Pramprojektas
1967    Kauno Raudonasis spalis
1968    Kauno Raudonasis spalis
1969    Kauno Raudonasis spalis
1970    Kauno Raudonasis spalis
1971    Kauno Raudonasis spalis
1972    Kauno Raudonasis spalis
1973    Kauno Raudonasis spalis
1974    Kauno Raudonasis spalis
1975    Kauno Raudonasis spalis
1976    Kauno Raudonasis spalis
1977    Kauno Raudonasis spalis
1978    Kauno Raudonasis spalis
1979    Kauno Raudonasis spalis
1980    Kauno Raudonasis spalis
1981    Kauno Raudonasis spalis
1982    Kauno Banga
1983    Kauno Banga
1984    Kauno Banga
1985    Kauno Banga
1986    Kauno Banga
1987    Kauno Banga
1988    Kauno Banga
1989    Kauno Banga
1990    Kauno Lituanika- Gaja
1991    Kauno Lituanika-Gaja-Aukuras
1992    Kauno Lituanica-Gaja
1993    Kauno Lituanika-Gaja
1994    Vilniaus Baltic Amadeus
1995    Kauno Lituanica-Gaja
1996    Kauno Lituanica-Gaja
1997    Vilniaus Baltic Amadeus
1998    Kauno Lituanica-Gaja
1999    Kauno Lituanica-Gaja
2000    Vilniaus Baltic Amadeus
2001    Vilniaus Baltic Amadeus-VSM
2002    Kauno Dainava
2003    Vilniaus VSM-Baltic Amadeus
2004    Vilniaus Baltic Amadeus
2005    Vilniaus Baltic Amadeus
2006    Vilniaus Baltic Amadeus
2007    Vilniaus Baltic Amadeus
2008    Vilniaus Baltic Amadeus
2009    Vilniaus Baltic Amadeus
2010   Minsko RORC
2011  Minsko RORC
2012  Moldovo Kišiniovas
2013  Vilniaus „Baltic Amadeus”
2014  Vilniaus „Baltic Amadeus”

       Vaikų, jaunimo vandensvydis. 1998 įvyko pirmosios Lietuvos jaunučių pirmenybės, kurias laimėjo Vilniaus rinktinė.
      1955 Zarasuose pirmą kartą įvyko respublikos jaunių pirmenybės, kuriose nugalėjo Kauno rinktinė. Vėliau jaunių čempionais tapo Zarasų, Vilniaus Žalgirio,Vilniaus Baltic Amadeus, Kauno Dainava I, Vilniaus Baltic Amadeus-VSM.
      Lietuvos jaunimo žaidynių programoje buvo ir vandensvydžio turnyrai. I – IV ir VI žaidynėse  – laimėjo Kaunas, V  ir VII – Vilnius.
      1970 Vilniuje įvyko Pabaltijo ir Baltarusijos jaunių turnyras. Lietuviai buvo treti.
      1958 pirmą kartą Lietuvos moksleivių rinktinė Tbilisyje dalyvavo SSRS moksleivių spartakiadoje (16 vieta). 1981 per SSRS moksleivių spartakiadą Kaune Lietuvos rinktinė užėmė 7 vietą.
      Pirmųjų Lietuvos jaunių žaidynių vandensvydžio turnyre (Alytus, 1985) nugalėjo Kauno rinktinė.
      Lietuvos jaunių rintinė debiutavo atrankinėse Europos jaunių pirmenybėse Slovėnijoje Kranj mieste 1995 m.
      1992 Alytuje Lietuvos jaunimo rinktinė dalyvavo tarptautiniame (3 šalių) turnyre. Lietuvos jaunimo rintinė Europos čempionate debiutavo1998 Mariupolyje (Ukraina). Debiutuojant pergalių nepasiekta.
      1997 Lietuvos jaunimo rinktinė pirmą kartą atstovavo Lietuvos Žalgirio sporto draugijai dirbančiųjų sporto žaidynėse Eindhovene (Olandija) ir užėmė 2 vietą.
      2000 Lietuvos jaunimo rinktinė ( treneris N.Papaurėlis) Vilniuje laimėjo Baltijos jūros šalių jaunimo pirmenybes po 2 kartus nugalėjusi Danijos ir Švedijos komandas. Šią pergalę Stokholme Lietuvos jaunimas pakartojo ir 2008 m., o jauniai – 2005 m.
      2001 Lietuvos jaunių rinktinė (treneris  E.Urbutis) debiutavo tradicinėse Baltijos jūros šalių pirmenybėse Odencijoje (Danija) ir užėmė 2 vietą, nugalėjusi Švediją (11:2), Daniją (6:4) ir pralaimėjusi Suomijai (5:10).
      Jaunuosius Kauno vandensvydininkus  nuo 1965 ruošė Kauno aukštojo sportinio meistriškumo mokykla, nuo 1992 – Kauno sporto mokykla Gaja. Nuo 1966 veikė Kauno plaukimo sporto mokykla „Dainava“.  Jaunuosius vilniečius – nuo 1963 Vilniaus  aukštojo sportinio meistriškumo mokykla
      Moterų vandensvydis.  Buvo keli bandymai suburti mergaičių ir moterų komandas. 1986 Vilniuje mergaičių komandą subūrė treneris Audrius Šečkus, 2001 – trenerė Ela Pavinskienė. Klaipėdoje treneris Sergėjus Tichomirovas buvo subūręs moterų komandą.. Visos moterų komandos iširo. Dabar moterų vandensvydis Lietuvoje nekultivuojamas.
      LIETUVOS VANDENSVYDININKAI SSRS VARŽYBOSE. Dalyvavo su pertrūkiais, tai iškovodami teisę dalyvauti, tai jos netekdami. 1949 Kišiniove SSRS pirmenybėse dalyvavo Kauno KPI  (treneris K.Šmitas). Užimta 16 vietą. 1952 Kauno Žalgiris SSRS čempionate užima 19 vietą, 1953 Kauno KPI – 21 vietą.
      1954 ir 1955 Kauno KPI dalyvauja SSRS čempionato II grupės varžybose ir užima 21 v.
      1957 Kauno rinktinė pradeda dalyvauti SSRS čempionato „B“ klasės varžybose. Rezultatai kuklūs, užimamos 11-18 vietos. 1961 Kauno rinktinė, treniruojama K.Šmito, iškovojo 3 vietą ir pateko į „A“ klasę.
      1962 SSRS čempionato „B“ klasė debiutavo Vilniaus Žalgiris. 1964 jis užėmė 3 vietą.
      1965 SSRS čempionato A klasės II grupėje žaidė Kauno Žalgiris – 9 v., 1966 – 11 v.
       1967 III grupėje – 5 v., 1968 Kauno Raudonasis spalis – 6 v., 1970 Kauno Žalgiris 3 grupėje – 4 v0, 1976 Kauno Raudonasis spalis.- 2 vietą.
      Nuo 1985 SSRS čempionato A klasėje 2 grupėje pradeda žaisti Kauno Banga. Rezultatai: 1985 -14 v., 1986 -12 v., 1987 – 7 v., 1988 -3 v., 1989 – 6 v, 1990 Lietuvos sportininkams atsisakius žaisti SSRS varžybose, čempionato neužbaigė.
      Lietuvos rinktinė dalyvavo visose SSRS tautų spartakiadose. Pirmojoje, vykusioje 1956  Maskvoje užimta 14 vieta. Už Lietuvą žaidė R.Batūra, L.Klimavičius, S.Krasauskas, S.Diržys, E.Orlovas, K.Paulauskas, R.Puodžiukynas, E.Sprindys, J.Sukackas, R.Tonkūnas, V.Tombakas. Buvo nugalėta Latvija (2:0), Turkmėnija (5:0), Kirgizija (5:2), sužaista lygiomis su Armėnija (4:4) ir Karelija (3:3), pralaimėta Estijai (0:1). Kitose tautų spartakiadose užimamos 10-17 vietos.
      Lietuvos vandensvydininkai dalyvavo visose Pabaltijo spartakiadose. Pirmojoje, įvykusioje 1951 Taline jie buvo paskutiniai. Antrojoje (1953) ir trečiojoje (1954), dalyvaujant ir Baltarusijai, pavyksta nugalėti Latvija (9:6 ir 6:5) ir užimama 3 vietą. Ketvirtoje (1957) pirmą kartą nugali Baltarusiją (2:1) ir užima antrą vietą.
      1967 ir 1969 laimi Pabaltijo taurę.
      1976 Minske vykusioje VII sąjunginėje studentų spartakiadoje Lietuvos rinktinė, sudaryta iš Kauno KPI, užėmė aukštą 4 vietą.
      Vilnietis Anatolijus Asajavičius buvo kviečiamas į SSRS profsąjungų ir studentų rinktines, kauniečiai V.Snieška ir T.Butilkinas – SSRS jaunių rinktinę, V.Kasperaitis ir R.Barzdaitis – SSRS Burevestnik rinktinę, G.Stankevičius – į SSRS Darbo rezervų rinktinę. Pastarasis tapo pirmuoju lietuvių vandesvydininku, iškovojusiu SSRS sporto meistro vardą.
      ATGAVUS NEPRIKLAUSOMYBĘ, Lietuvos nacionalinė rinktinė pirmą kartą su trispalve tarptautines varžybas žeidė Izraelyje 1990 m., kur užėmė 3 vietą / treneris V.Alekperlis/, po to 1992 m. Londone vykusiame tarptautiniame turnyre. Iš 5 komandų užėmė 4 vietą / treneris J. Čirūnas/.
      1993 rinktinė pirmą kartą dalyvavo Europos mažųjų šalių čempionate, vykusiame Belgijoje. Iš šešių dalyvių buvo ketvirti.  Atrankinėse Europos čempionato „B“ grupės pirmenybėse Lietuvos nacionalinė vyrų rinktinė debiutavo Slovėnijoje Kranj mieste 1998.
Šiaurės Europos šalių čempionate lietuviai sėkmingai žaidė 1999 ir 2001, užimdami aukštą 4 vietą, Pirmą kartą – triuškinančiais rezultatais įveikę Estiją (13:0 ) ir Norvegiją (17:0).
Pirmą kartą Europos čempionų taurės varžybose Lietuvos čempionai Kauno Lituanica-Gaja pasirodė 1999.  .
      Stambiausios  tarptautinės vandensvydžio varžybos Lietuvoje – Šiaurės Europos šalių čempionatas – įvyko 2000 Vilniuje. Jame rungtyniavo šio regiono šalių nacionalinių čempionatų nugalėtojai ir antrųjų vietų laimėtojai. Nugalėjo Stokholmo „SKK“. 3 ir 4 vietas užėmė Lietuvos komandos – Kauno Lituanica-Gaja ir Vilniaus Baltic Amadeus.
      1954 pirmą kartą surengti respublikiniai vandensvydžio teisėjų kursai. Sąjunginės kategorijos teisėjais tapo Algirdas Plioplys (1968), Algirdas Babavičius (1980). 1979 Tarptautinės FINA A kategorijos teisėju tapo Jonas Čirūnas. Jis teisėjavo Maskvos 1980 ir Seulo 1988 OŽ, pasaulio čempionatuose Ekvadore 1982, Italijoje 1983, Ispanijoje 1986, Europos čempionatuose Italijoje 1963, Bulgarijoje 1985, Vokietijoje 1989.  Tarptautinės FINA A kategorijos teisėju 1998 tapo Nerijus Papaurėlis. Teisėjavo Europos jaunių ir jaunimo čempionatuose.
      1987 Lietuvos nusipelniusio trenerio vardas buvo suteiktas Lietuvos vandensvydžio federacijos generaliniam sekretoriui Rolandui Vizgirdai.
2007 Kauno, Alytaus ir Klaipėdos vandensvydžio klubai įsteigė Nacionalinę vandensvydžio lygą.
      2010 Alytaus Dzūkijos vandenis Švedijoje vykusio pasaulio vandens sporto šakų veteranų čempionato (per 35 metų amžiaus grupėje) pirmą kartą Lietuvos vandensvydžio istorijoje iškovojo sidabro medalius. Alytaus klubas finale 5:8 pralaimėjo SK SSSR (Rusija) vandensvydininkams. Pirmajame varžybų etape Dzūkijos vandenis iškovojo šešias pergales ir patyrė vieną pralaimėjimą bei tarp aštuonių ekipų užėmė antrąją vietą. Šioje amžiaus grupėje kovojo po dvi Švedijos ir Brazilijos komandas bei po vieną JAV, Lietuvos, Rusijos ir Rumunijos klubą.
      LIETUVOS VANDESVYDININKAI UŽSIENYJE. Suomijoje, Helsinkio Kuhat komandoje 1990-1995 žaidė vilnietis Anatolijus Asajavičius, ir tapo Suomijos čempionu.
Vilnietis Edgaras Asajavičius žaidė Baltarusijoje (2005), Vokietijoje  Hanoverio Hindelsheim komandoje (2006-2007), nuo 2008 iki šiol – JAV, Los Andželo LMU LIONS komandoje. 2009 pateko į Amerikos NCCA geriausių jaunimo žaidėjų dešimtuką.
Los Andželo LMU LIONS komandoje nuo 2008 iki šiol žaidžia vilnietis Michailas Lapida. Nuo 2010 m. vilnietis Algirdas Skukauskas žaidžia Niujorko  Queens college Knights komandoje.
      Vengrijoje, Budapešto Spartak komandoje yra žaidę vilnietis Anatolijus Asajavičius, kauniečiai Saulius Sabaliauskas, Egidijus Sutkus ir Anvaras Fachurdinovas.
      Anglijoje, Londono komandose yra žaidę kauniečiai Egonas Jakimavičius, Andrius Jankūnas (nuo 2003), Žydrūnas Iljuškaitis ir Linas Liūdžius.
      Danijoje,  Aarhuso ASS komandoje iki šiol žaidžia vilniečiai Eimantas Stražnickas (nuo 2008) ir Justinas Šerkšnas (nuo 2009).
      Vilnietis Jegoras Prudnikovas žaidžia Airijoje, Dublino Half moon.  2009 jis tapo Airijos čempionu.
      Vilnietis Arūnas Šakauskas žaidė Prancūzijoje, Bordo mieste, sporto klube Union Saint-Bruno  2004/2005 metais.
      Kauniečiai Darius Vaivada  ir Sergejus Konovalovas  žaidė Slovakijoje, Gintaras Miliukas ir Ramūnas Bieliauskas – JAV.

 

L: Vandensvydis Parengė J.Žilinskas Vilnius 1965; F.Paškevičius ir R.Vizgirda Lietuvos vandensvydžio sporto įvykių chronologija Vilnius 2002.
Vytautas Žeimantas