Lietuvos vandensvydžio čempiono sostą apgynė Elektrėnų „Žaibas“. Stipriausias Lietuvos klubas finale Alytuje du kartus nugalėjo Vilniaus „VMSC-Baltic Amadeus“ komandą 10:6 ir 12:7.
Aukso medalius pelnė vartininkai Skirmantas Motuzas ir Konstantinas Kovalevskis, Aleksejus Kuzmenka, Dominykas Gervickas, Jurijus Galinokas, Julius Goštautas, Pijus Vadvilavičius, Rimantas Jakutis, Aurimas Jonkus, Mantas Pelakauskas, Simonas Jarukaitis, Arnas Šukys ir Artiomas Citovičius, vyriausiasis treneris Anatolijus Asajavičius ir trenerė Aušra Bimbaitė.
Komandoje – studentai, moksleiviai, dirbantys žmonės. Dabar čempionai porą savaičių ilsėsis, o naujas jų treniruočių procesas prasidės liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje.
Komanda vasarą, galbūt, dalyvaus turnyre Lampėdžiuose, Zarasų mero taurės bei kitose varžybose.
Bronzos medalius pelnė Kauno plaukimo mokykla, lemiamose dvikovose 18:11 ir 21:8 įveikusi Alytaus „SRC-Dzūkijos vandenį“.
Rezultatyviausiu viso čempionato žaidėju tapo kaunietis Danielius Vitkauskas, per keturis turus pasiekęs 58 įvarčius.
Naudingiausiu čempionato žaidėju pripažintas P. Vadvilavičius („Žaibas“), o geriausiu vartininku – Dominykas Kerevičius („MSC-Baltic Amadeus“).
Ketvirtą vietą užėmusio Alytaus „SRC-Dzūkijos vandenio“ treneris Artūras Vainikonis ypač džiaugėsi, kad šie abu žaidėjai – jo ir sūnaus Tomo užauginti nuo mažens Alytuje.
„Buvo malonu žiūrėti, kas vienas alytiškis kitam alytiškiui meta įvarčius. Finaliniame turnyre mūsų komanda labai susilpnėjo: nebuvo Luko Baliulevičiaus, Dariaus Džiugo, Justo Rimašausko, komandai buvo sunku būti konkurencingai.
Visas savo viltis tenka atidėti kitiems metams, tačiau optimizmą kelia tai, kad patekome tarp keturių stipriausių Lietuvos vyrų komandų“, – pasidžiaugė A. Vainikonis.
Bronzinėje komandoje – rezultatyviausias žaidėjas
Čempionato bronzinių medalininkų kauniečių treneris Rimvydas Šimanskas apdovanojimais džiaugėsi, bet savo auklėtiniams turėjo ir priekaištų:
„Norėjome kovoti didžiajame finale. Su vilniečiais prastokai sužaidėme pirmąsias pusfinalio rungtynes, o per antrąsias paprasčiausiai pritrūkome sėkmės, kuomet įvartį prasileidome paskutinę žaidimo sekundę. Su vilniečiais buvo sunku žaisti ir dvejas reguliariojo sezono rungtynes jų baseine Vilniuje. Išryškėjo viena mūsų silpnų vietų – baigiamojoje metimo stadijoje. Mūsų komanda jauna, tačiau motyvuota ir tai teikia gražių vilčių.
Čempionatas mūsų žaidėjams buvo ypač naudingas, daug ko išmokome ir pasimokėme. Per pratybas beliks taisyti klaidas ir dar labiau tobulėti“.
Rezultatyviausias viso čempionato ir kauniečių žaidėjas D. Vitkauskas, pirmą sykį karjeroje pasiekęs net 58 įvarčius, stebėjosi tokia stipria savo dešine.
Sportininkas teigė, kad jis prabilo tik šiemet ir neabejojo, kad tai jo brendimo rezultatas.
Per paskutines čempionato rungtynes su alytiškiais D. Vitkauskas vėlgi pelnė 5 įvarčius.
Danielius – Kovo 11-osios gimnazijos vienuoliktokas, o vandensvydį žaidžia šeštus metus.
Šiemet jis labai sustiprėjo, nes vieną kartą per savaitę liejo ptrakaitą salėje.
„Labai norėjau žaisti dėl pirmosios vietos, tačiau Fortūna nuo mūsų nusisuko. Įvarčiai galvos man neapsuko, prie jų pripratau. Labai džiaugiuosi savo komanda, su keliais žaidėjais tapome geriausiais draugais ne tik baseine. Realiai Lietuvos čempionai buvo aiškūs, dar neprasidėjus čempionatui, tik neaiškūs buvo kiti medalininkai. Jau esu pusiau kviečiamas į „Žaibo“ komandą, tai mane motyvuoja žaisti dar geriau“, – kalbėjo D. Vitkauskas.
Finalo rungtynėms teisėjavo ukrainiečiai
Finalinėms rungtynėms dėl aukso medalių teisėjavo Lietuvos vandensvydžio sporto federacijos pakviesti arbitrai iš Ukrainos – tarptautinės kategorijos teisėjai charkoviečiai Viačeslavas Belevcovas ir Svetlana Višnevskaja.
V. Belevcovas teisėjavo Atlantos olimpinėse žaidynėse, Baku vykusiame Europos jaunimo olimpiniame festivalyje, o šiemet sausio ir kovo mėnesiais – Pasaulio lygos finalinėms vyrų ir moterų varžyboms Debrecene ir Budapešte.
Dabar jie savo pareigos Alytuje atliko nepriekaištingai.
Neišnaudotos čempionų progos
Mažai kas tikėjosi, kad kovojant dėl aukso medalių finale drąsų iššūkį pusiau profesionaliai „Žaibo“ komandai mes „VMSC-Baltic Amadeus“ komanda.
Vilniečiai savo gretas susistiprino vartininku Andrejumi Pometko ir dviem legionieriais iš Serbijos, kurie komandai buvo didelė jėga.
Jau pačios pirmosios finalo rungtynės kėlė intrigą. Pusę rungtynių vyko lygi kova: pirmasis kėlinys baigėsi 3:3, o antrasis 2:2.
Tik antroje rungtynių pusėje išryškėjo „Žaibo“ pranašumas: trečias kėlinys buvo laimėtas 2:0, o ketvirtas – 3:1.
Elektrėniškių vartus ypač gerai gynė K. Kovalevskis, kurį vilniečiams buvo sunku nuginkluoti.
„Pusę rungtynių vyko įtempta kova, netgi triskart pirmavome vienu įvarčiu.
Mums pavyko gerai apsiginti, tačiau tai kainavo daug jėgų, kurių antroje pusėje pritrūkome.
Nepasižymėjo mūsų puolėjai. Pasipylė klaidos, kurios atsirado dėl nuovargio.
Rungtynių negalėjo žaisti mūsų greitasis Darjušas Tomaševskis, kuris po antrųjų pusfinalio rungtynių su Kauno plaukimo mokykla buvo diskvalifikuotas.
Nežaidė ir Maksimas Makarovas, kuris išvyko dirbti į užsienį. Profesionaliai besitreniruojantis „Žaibas“ prieš mūsų vaikinus netruko įgyti pranašumą“, – pirmąsias finalo rungtynes pakomentavo vilniečių strategas Nerijus Papaurėlis.
Rezultatyviausiai jų komandoje žaidė Nemanija Miličius, pelnęs 3 įvarčius. Elektrėnų komandoje irgi tris įvarčius pasiekė kapitonas ir Lietuvos vandensvydžio sporto federacijos generalinis sekretorius Mantas Pelakauskas.
Nugalėtojų treneris A. Asajavičius griebėsi už galvos: per rungtynes jie turėjo net 40 realių progų įvarčiams pasiekti, tačiau išnaudojo tik 10.
„Vadinasi net 30 metimų skriejo pro šalį. Kai pradėjome skubėti, prasidėjo netikslūs pasai ir metimai.
Kiekviena komanda turi savo žaidimo braižą. Mes akcentuojame gynybą“, – kalbėjo patyręs treneris.
Kitokia čempionų gynyba
Vykstant į antrą finalinį susitikimą Alytuje sugedo vilniečių autobusas, todėl prieš rungtynes neįvyko jų planuotas ilgesnis susirinkimas.
Teko jį trumpinti ir, pasak N. Papaurėlio, pritrūko laiko geriau pasirengti rungtynėms.
Vilniečiai didelį dėmesį buvo numatę skirti varžovų atakų lyderiams A. Jonkui ir A. Kuzmenkai.
Aurimą pavyko uždengti, o Aleksejaus ne, jis pelnė 5 įvarčius. ir kas svarbiausia, – juos pasiekė ypač svarbiais momentais.
Tuo tarpu „Žaibo“ antrųjų finalo rungtynių scenarijus buvo kitoks nei pirmųjų.
Komandos vyr. treneris A. Asajavičius savo auklėtiniams akcentavo: gerai apsiginti, puolime vengti kvailų metimų, per rungtynes neskubėti ir žaisti įprastą savo žaidimą.
Elektrėniškiai pradėjo kitaip gintis: ne iš arti, kaip įprastai, o per kraštą. Labai sėkmingos buvo ir jų atakos.
Pirmą kėlinį elektrėniškiai laimėjo 5:1, antrą – 4:2. Tačiau trečiame kėlinyje pajėgesni jau buvo vilniečiai (2:1), o ketvirtasis baigėsi lygiosiomis (2:2).
Vilniečių komandoje 3 įvarčius pasiekė N. Miličius.
„Per pirmuosius du kėlinius buvo viskas gerai, bet kai žaidėjai pradėjo skubėti, viskas pasikeitė.
Manau, kad vyrai kažkiek perdegė. Sunki buvo treniruočių stovykla Juodkalnijoje.
Jeigu būtume rungtyniavę iš karto po jos, žaidimas būtų buvęs kitoks.
Kažkiek iš vėžių išmušė rungtynės su alytiškiais per Lietuvos čempionatą, kai leidau daugiau pažaisti jauniems sportininkams“, – kalbėjo A. Asajavičius.
Pavargęs, bet laimingas
Vienas geriausių „Žaibo“ žaidėjų Julius Goštautas po rungtynių buvo pavargęs, nes pastarieji keli mėnesi buvo gana aktyvūs.
„Po treniruočių stovyklos Juodkalnijoje namie tęsėme pasirengimą Lietuvos čempionatui, neturėjome nė vienos dienos poilsio.
Kad esame labiausia verti tapti Lietuvos čempionais, parodė jau pirmasis kėlinys, kurį laimėjome 5:1.
Antrąsias finalo rungtynes žaidėme labiau susikaupę, atkakliau kovojome, neleidome jiems kabintis.
Komandos draugai šaunuoliai, manau, daug klaidų nepadarėme. Kartais nesėkmių pasitaiko ir mums, ypač kai pradeda jaustis nuovargis ar išlenda kiti niuansai.
Čempionatas baigėsi, dabar visi labai laukiame atostogų. Kol kas jų dar nesuplanavau, gal jas praleisiu Lietuvoje.
Gaila, kad dėl pandemijos sezonas buvo toks trumpas, nukeltas Šiaurės Europos šalių čempionatas“, – mintimis apsidalijo J. Goštautas.
Simbolinės čempionato rinktinės
Geriausiųjų Lietuvos strategų, vyrų nacionalinės rinktinės vyr. trenerio A. Asajavičiaus ir vicečempionų trenerio N. Papaurėlio paprašiau sudaryti 2021 m. šalies čempionato simbolinę rinktinę.
A.Asajavičius pakomentavo: „Daugumoje tai būtų „Žaibo“ žaidėjai: vartininkas Skirmantas Motuzas, Julius Goštautas, Rimantas Jakutis, Jurijus Galinokas, Aurimas Jonkus, Pijus Vadvilavičius, vienas vyresnių komandos žaidėjų Mantas Pelakauskas, jaunasis Dominykas Gervickas, gynyboje neblogai žaidžiantis Simonas Jarukaitis.
Iš „VMSC- Baltic Amadeus“ komandos kviesčiau tris kandidatus: vartininką Dominyką Kerevičių, ištvermingą ir greitą Darjušą Tomaševskį bei Karolį Blaževičių, kuris per kiekvienas rungtynes žaidė vis geriau.
Iš Kauno plaukimo mokyklos komandos mane imponuoja vartininko Justo Balčikonio žaidimas, gerai rungtyniauja Gvidas Zurza, drąsiau galėtų žaisti Ernestas Pumputis.
Kandidatais galėtų tapti perspektyvus, gerų fizinių duomenų jaunasis Danielius Vitkauskas, Žygimantas Skučas, Deividas Belousovas, kuris buvo traumuotas ir nežaidė finaliniame turnyre.
Iš jaunųjų sportininkų dar atkreipiau dėmesį į vilnietį Patryką Pašuką, alytiškį Matą Platūkį, elektrėniškius Artiomą Citovičių, Agnių Liupševičių, Arną Šukį, Mantą Grisiūną, gerų jaunų žaidėjų yra Kauno plaukimo mokyklos komandoje.
Nemaža problema jaunųjų komandose – vartininkai, su kuriais reikėtų geriau padirbėti.
Viskas susideda į darbą ir drausmę. Jeigu jaunimas bus drausmingas ir per treniruotes atiduos visą save, anksčiau ar vėliau ateis ir rezultatai“.
N. Papaurėlio simboline čempionato rinktinė: „Pagrindą sudarytų elektrėniškiai, faktiškai profesionali Lietuvos vyrų rinktinė, kuri iš kitų komandų išskiriasi savo sąlygomis ir pasirengimo galimybėmis.
Į simbolinę rinktinę kviesčiau Anatolijų Kuzmenką, Aurimą Jonkų, Julių Goštautą, mums atstovavusį serbą Nemaniją Miličių, vartininką Andrejų Pometko, kuris rungtyniavo nedaug, bet ganėtinai neblogai, čempionate bene labiausiai progresavusį kaunietį Danielių Vitkauską, alytiškį Matą Platūkį, kuris per visas rungtynes savo komandą tempė į priekį“.
Į jaunimo iki 17 metų simbolinę rinktinę vilniečių strategas pakviestų elektrėniškius Artiomą Citovičių, Dominyką Gervicką ir Agnių Liupševičių, kairiarankį kaunietį Deividą Švenčionį, alytiškį Matą Platūkį, vilniečius Patryką Pašuką, Simone Calabresę, Jurą Ulindą, kuris per čempionatą susižeidė koją ir penkias savaites nežaidė.
N. Papaurėlio teigimu, ir jam nemaža būtų vartininko problema – rinktųsi vilnietį Makarą Kairo.