„Water Polo Clubs Tour Series“ turnyre – lyderio Elektrėnų „Žaibo“ pergalės
Keturiskart Lietuvos čempionas Elektrėnų vandensvydžio klubas „Žaibas“ į „Water Polo Clubs Tour Series” turnyro ketvirto etapo varžybas Glivicės mieste (Lenkija) išvyko būdamas lyderis (46 taškai).
Antroje vietoje žengė slovakų Novakų „Klub vodného póla“(37), trečioje – ukrainiečių Lvivo „Dinamo“ (27), ketvirtoje – lenkų Bytomo WTS „Polonia“ (15), penktoje – Čekijos nacionalinė komanda „Czech Water Polo“ (6), šeštoje – lenkų Lodzės „Sportowe Towarzystwo Waterpolowe“ (6).
Po kovų Glivicėje elektrėniškiai dar labiau sutvirtino savo pozicijas tarp trijų pagrindinių komandų.
„Žaibas“ nugalėjo Lodzės (23:8), Novakų (11:9), Bytomo (18:12) komandas ir sužaidė lygiosiomis su ukrainiečiais 9:9. Ketvirtajame ture nedalyvavo čekai.
Jau kitos savaitės pabaigoje vyks penkto turo varžybos Novakų mieste, kur komandos birželio 9-11 d. žais ir baigiamojo, šešto turo susitikimus, nes Ukraina dėl karo negali priimti komandų.
Per vieną dieną – dvejos rungtynės
Glivicėje teko žaisti po ilgesnės dviejų mėnesių pertraukos, kai Lodzėje baigėsi trečio turo kovos.
Per pirmąsias rungtynes su Lodzės ekipa mūsų šalies komandos treneris Anatolijus Asajavičius leido žaisti ir jaunimui, ir vyresnio amžiaus pagrindiniams žaidėjams, kad jie pajaustų vandenį.
Labai sunki „Žaibui“ buvo antroji diena, kai teko susitikti su dviem pagrindinėmis varžovėmis: ryte – su slovakų „Klub vodného póla“, o po pusketvirtos valandos – su Lvivo dinamiečiais.
Šioms komandoms atstovauja daug patyrusių žaidėjų, todėl elektrėniškiai jas gerai įvertino ir buvo nusiteikę rimtai kovai.
Žaidžiant su slovakais, didesnės persvaros įgyti nepavyko: 4:2, 8:7. Likus žaisti mažiau nei 5 minutes, rezultatas buvo lygus 8:8.
Elektrėniškiai persvėrė rezultatą 9:8 ir padidino iki 10:8. Slovakai sušvelnino 9:10, bet likus žaisti 1 minutę, „Žaibas“ pasiekė dar vieną įvartį ir laimėjo 11:9.
Susitikimas pareikalavo nemažai jėgų, jas atgauti nebuvo laiko, nes tuoj pat reikėjo žaisti su Lvivo komanda.
„Negaliu teigti, kad ukrainiečiai yra silpnesni už mus, bet galėjome sužaisti geriau.
Varžovai buvo pasistiprinę dviem žaidėjais, kurie rungtyniauja užsienyje: vienas atvyko iš Vengrijos, o kitas – iš Prancūzijos.
Šie žaidėjai labai sustiprino Lvivo komandą, su ja buvo nelengva žaisti. Kova buvo apylygė: mes pirmavome, varžovai išlygino rezultatą ir išėjo į priekį.
Likus žaisti truputį daugiau nei 1 minutę, sėkminga kontrataka baigėsi Jano Bakulo įvarčiu – 9:9.
Slovakai per kelias sekundes pergalingo įvarčio nesugebėjo pasiekti“, – kovas prisiminė A. Asajavičius.
Paskutiniąją dieną žaista lenkų WTS „Polonia“. Treneris po sunkaus šeštadienio leido pailsėti pagrindiniams žaidėjams ir pasireikšti jaunimui.
Pirmus du kėlinius vyko apylygė kova, lenkai vienu metu trumpai netgi pirmavo 1 įvarčiu. „Žaibo“ jaunimui ne viskas sekėsi taip, kaip norėjosi.
Trečią kėlinį jau žaidė pagrindinė „Žaibo“ sudėtis ir komanda įgijo pranašumą 14:10, o rungtynes laimėjo 18:12.
Treneris gyrė ir jaunimą, ir pagrindinius žaidėjus
Per „Water Polo Clubs Tour Series” turnyrą elektrėniškių treneris vis dažniau išleisdavo žaisti jaunimą, kuris grūdinosi tokio aukšto rango kovose.
„Jaunimas tikrai auga, tobulėja, tačiau talentingi vaikinai turi daugiau žaisti tokių rungtynių, varžytis su kitomis komandomis, o ne tarpusavyje per treniruotes.
Jaunimas kol kas negauna žaisti tiek, kiek norėtų, bet žaidėjai dar jauni ir turi laiko tobulėti.
Tai – elektrėniškiai Ugnius Liupševičius ir Lukas Andrejaitis, kaunietis Deividas Švenčionis, kurie, manau, jau nuo rudens papildys mūsų gretas.
Vaikinai dar daro klaidų, bet iš jų visi mokosi, nes, nepadaręs klaidų, nežinosi, kaip kitą kartą elgtis“,- apie jaunimą kalbėjo A. Asajavičius.
„Žaibo“ komandos strategas gyrė ir pagrindinius žaidėjus: Janą Bakulo, kiekvienose rungtynėse pelniusį po 3-4 įvarčius, komandą sustiprinusį pačio aukščiausio lygio Serbijos rinktinės žaidėją Marką Radulovičių, kurio dėka pavykdavo išlyginti ir persverti rezultatus.
Susižeidus ranką ir nedalyvaujant turnyre vidurio puolėjui Volodymyrui Voitenkai, nelengvas uždavinys teko jį pakeitusiam Juliui Goštautui, kuris gan sėkmingai atliko naujas pareigas.
Gerai žaidė Aurimas Jonkus, Danielius Vitkauskas, patikimai vartus saugojo Skirmantas Motuzas, žaidęs didžiąją dalį rungtynių (antrasis vartininkas – Konstantinas Kovalevskis) ir tapęs vienu geriausių komandos žaidėjų, stengėsi bei visas jėgas atidavė ir kiti žaidėjai.
Jau šį savaitgalį – Lietuvos čempionato pabaigtuvės
Apie galimybes laimėti „Water Polo Clubs Tour Series” turnyrą A. Asajavičius kalba atsargiai: „Liko dar du turai. Per visus keturis etapus sužaidėme lygiosiomis su slovakais ir ukrainiečiais, su kuriais dar liko sužaisti po dvejas rungtynes. Manau, kad viskas klostysis gerai, bet ateitis parodys, ar kur nors nepaslysime“.
Jau šį ketvirtadienį Elektrėnų „Žaibas“ pradės Lietuvos čempionato finalines keturių komandų kovas ir penktą kartą sieks tapti čempionu.
Lietuvos čempionato medalininkai paaiškės Elektrėnuose šį šeštadienį.
Elektrėniškių lauks ir finalinės aštuonių komandų kovos Šiaurės Europos vandensvydžio lygoje („Nordic Water Polo League”).
Birželio 24-26 d. Europos čempionato atrankos turnyre Olandijoje dalyvaus Lietuvos nacionalinė rinktinė, kuri pogrupio varžybose susitiks su Portugalijos, Lenkijos ir Olandijos rinktinėmis.
Lietuvos jaunučių vandensvydžio čempionate – įvarčių gausa
Šiemetiniame atvirame Lietuvos vandensvydžio jaunučių (14 m. ir jaunesnių) čempionate dalyvavo 7 komandos.
Dėl medalių kovojo Vilniaus sostinės sporto centras ir Vilniaus antroji komanda, Kauno plaukimo mokykla, Klaipėdos „Baltija“, Alytaus sporto ir rekreacijos centras, Elektrėnų savivaldybės sporto centras ir Rygos „Sharks“.
Čempionatas vyko vieno rato sistema. Kadangi dalyvavo nemažai komandų, tai jis buvo dviejų dalių: pusė čempionato vyko kovo mėnesį, o kita pusė – dabar.
Kiekviena komanda sužaidė po 6 susitikimus. Lygių neturėjo Sostinės sporto centras, vadovaujamas vyr. trenerio Tadeušo Pašuko ir trenerio Nerijaus Papaurėlio.
Vilniečiai nesunkai nugalėjo visus varžovus: Alytaus SRC – 20:1, Elektrėnų SSC – 19:4, Kauno PM ir „Klaipėdos „Baltiją“ vienodais rezultatais 20:4, Vilniaus II komandą – 18:0, Rygos „Sharks“ – 14:2.
Čempionai pasiekė 115 įvarčių ir į savo vartus tepraleido 15. Jiems atkakliau tik pirmą kėlinį, kuris baigėsi taikiai 2:2, pasipriešino kauniečiai, kurie čempionate pelnė sidabro medalius (10 tšk.).
Tačiau jau antrame kėlinyje Sostinės sporto centro vandensvydininkai įgijo solidžią persvarą.
Vilniečiams tik pirmą kėlinį kiek rimčiau pasipriešino ir rygiečiai (4:2 vilniečių naudai), tapę trečiaisiais prizininkais (8 tšk.).
„Čempionais tapti buvo nesudėtinga, nors tikėjomės didesnio Kauno plaukimo mokyklos pasipriešinimo.
Mums pavyko sumaniai uždengti ryškų jų lyderį aukštąjį Mantą Patašių, kuris visoms komandoms primėtė daug įvarčių, ko gero, net daugiau nei 50.
Vien per rungtynes su Vilniaus II komanda jis pasižymėjo net 20 kartų. Tačiau per susitikimą su mumis kauniečių atakų lyderis pasiekė vos 3 įvarčius“, – pasakojo N. Papaurėlis.
TarpLietuvos komandų trečia buvo Klaipėdos „Baltija“, kurią treniruoja Milonas Zmukičius iš Juodkalnijos, Romualdas Vasiljevas ir buvęs plaukimo treneris Zigmundas Doviakovskis.
Alytaus SRC, Vilniaus II ir Elektrėnų SSC komandos surinko vienodai taškų (po 2), todėl jų vietas lėmė tarpusavio rungtynių įvarčių skirtumas. Ketvirti liko vilniečiai, penkti – alytiškiai, šešti – elektrėniškiai.
Nugalėtojų treneris N. Papaurėlis pasidžiaugė, kad šio amžiaus ir jaunesnių žaidėjų šiemet treniruojasi daugiausiai: Sostinės sporto centre – daugiau nei 20, „Delfino“ klube – apie 30 sportininkų.
Dauguma į vandensvydį atėjo prieš ketverius metus, atsidarius Fabijoniškių baseinui.
Čempionų komandoje treneris išskyrė geriausiai žaidusius Damianą Šafranovičių, 12-metį Mantą Meldaikį, Augustą Filistovičių ir Andžejų Narkovskį.
„Koks tikrasis jų meistriškumas, pamatysime birželio mėnesį Tenerifėje (Ispanija), kur esame pakviesti dalyvauti tarptautiniame turnyre.
Praėjusiais metais, dalyvaujant pajėgioms gražias šios sporto šakos tradicijas puoselėjančioms Ispanijos, Vengrijos, Italijos komandoms, tapome nugalėtojais.
Gegužės mėnesį dar turėtų vykti šios amžiaus grupės tradicinis Sostinės sporto centro turnyras, tačiau neaišku, ar varžyboms gausime Lazdynų baseiną, kuriame dabar treniruojasi mūsų jaunimas ir turi vos keturis takus, t. y. pusę aikštelės.
Sąlygos nėra tokios, kokias turėjome senajame Lazdynų baseine. Atsidarius naujajam baseinui, treniruočių sąlygos iš esmės nepagerėjo.
Jeigu negausime šio baseino, turnyrą bandysime rengti Fabijoniškių baseine“, – mintimis pasidalijo N. Papaurėlis.
Geriausių komandų žaidėjų prizais buvo apdovanoti: Vilniaus SSC – D. Šafranovičius, Kauno PM- M. Patašius, Klaipėdos „Baltijos“ – Rokas Ramoška, Vilnius II – Denis Dubovskis, Elektrėnų SSC- Motiejus Sutkus ir Alytaus SRC- Irmantas Koruža.
Čempionato geriausias komandas apdovanojo Lietuvos vandensvydžio sporto federacijos prezidentas Anatolijus Asajavičius ir federacijos garbės generalinis sekretorius Rolandas Vizgirda.
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas“ – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
Lietuvos vandensvydžio čempiono titulo sieks šešios komandos
Ketvirtadienį startuojančiame Lietuvos vandensvydžio čempionate žais Vilniaus „Baltic Amadeus“, Elektrėnų vandensvydžio klubas „Žaibas“, Kauno plaukimo mokykla, Klaipėdos „Baltija“, Alytaus „Dzūkijos vandenis“ ir Rygos „Sharks“.
Pirmosiose rungtynėse ketvirtadienį 19 val. susitiks „Žaibas“ ir „Dzūkijos vandenis“, o 20.15 val. – „Baltic Amadeus“ ir Kauno PM.
Čempionato favoritas – „Žaibas“, kuris penktą kartą sieks šalies čempiono titulo.
Komandos bus suskirstytos į dvi grupes. Pirmojoje žais „Baltic Amadeus“, Kauno PM ir po ilgos pertraukos „Baltija“, o antroje – „Žaibas“, Sharks“ ir „Dzūkijos vandenis“.
Kiekvienoje grupėje komandos sužais po dvejas rungtynes. Keturios stipriausios ekipos gegužės mėnesio pradžioje dalyvaus finaliniame turnyre, kur paaiškės čempionai ir prizininkai.
„Šiemetinį čempionatą turėjome sutrumpinti vienu turu, nes negavome finansavimo.
Nacionalinei sporto agentūrai pageidavus, savo programą turėjome pritempti prie gaunamo finansavimo.
Čempionate vėl matysime žaisiančius jaunuosius klaipėdiečius, kuriuos treniruoja Romas Vasiljevas.
„Baltijai“ po ilgos pertraukos bus nelengva debiutuoti čempionate, lauks didelis iššūkis, todėl atstovauti jų komandai kviesime įvairių klubų žaidėjus. Toks, formatas, manau, pasiteisins.
Buvo minčių čempionatą rengti ratų sistema, tačiau problema buvo ta, jog turime tik tris didesnio meistriškumo teisėjus ir jiems teisėjauti vienas rungtynes po kitų yra labai sunku.
Reikia susikaupti, susikoncentruoti, jie neišvengia klaidų ir susilaukia trenerių priekaištų.
Todėl nutarėme čempionatą rengti dvejose grupėse“, – pasakoja Lietuvos vandensvydžio federacijos prezidentas Anatolijus Asajavičius.
Čempionate teisėjaus Povilas Sriubas, Tomas Kašėta ir Saulius Andrašiūnas, o čempionato delegatas – Lietuvos vandensvydžio federacijos teisėjų kolegijos pirmininkas Audrius Šečkus.
LVF prezidentas nenori teigti, kad ryškus čempionato favoritas – jo vadovaujamas „Žaibas“.
„Kai kurios komandos, kaip „Baltic Amadeus“ ir „Dzūkijos vandenis“ pasipildys legionieriais, kurie labai sustiprins jų gretas.
Tas „Žaibas“, kuris dalyvauja Čempionų lygoje ir „Water Polo Clubs Tour Series” turnyre, bus ne tas, mūsų gretos praretės.
Keturi kauniečių žaidėjai (Gvidas Zurza, Ernestas Pumputis, Deividas Švenčionis ir Danielius Vitkauskas), kurie treniruojasi „Žaibo“ komandoje ir įgijo nemažai patirties, čempionate atstovaus Kauno plaukimo mokyklai.
Ši komanda labai sustiprės, tik jų vartininkai neturi didesnės patirties ir, manau, visoms bus labai rimta komanda.
Neaišku, kokia bus Rygos „Sharks“, kurios treneris Aleksandras Michaiovas yra išeivis iš Moldovos ir gali savo komandą sustiprinti savo kraštiečiais.
Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos griežtas rekomendacijas čempionate negali dalyvauti nei Rusijos, nei Baltarusijos sportininkai. Išskyrus tuos, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje. Tokį leidimą turi vienintelis „Žaibo“ žaidėjas Konstantinas Kovalevskis, kuris jau aštuonerius metus gyvena Lietuvoje, šiemet gavo pastovų leidimą čia gyventi ir dabar laukia paso. Joks sportinis turizmas iš Rusijos ir Baltarusijos negalimas“, – mintimis dalijasi A. Asajavičius.
Marytė Marcinkevičiūtė
Europos jaunių vandensvydžio čempionato atrankos turnyre lietuviai liko per žingsnį nuo tikslo
Lietuvos vandensvydžio jaunių rinktinė Tbilisyje (Sakartvelas) dalyvavo Europos U-17 čempionato atrankos turnyre.
A grupės varžybose teko susitikti su Kipro, Čekijos ir Sakartvelo rinktinėmis. Į finalinį turnyrą pateko viena komanda.
Mūsų šalies rinktinę sudarė 14 žaidėjų iš Vilniaus, Kauno, Elektrėnų ir Klaipėdos.
Kiekvienoms rungtynėms buvo registruojama 13 žaidėjų, o vienas buvo atsarginis, kuris per kiekvieną susitikimą keitėsi.
Besiruošiant turnyrui, su vandensvydininkais dirbo rinktinės vyriausiasis treneris kaunietis Rimvydas Šimanskas, o jam daug padėjo Juodkalnijos treneris Milo Zmukičius, kuris dabar treniruoja uostamiesčio jaunuosius žaidėjus. Trenerių štabas Tbilisyje būtent juodkalniečiai patikėjo vadovauti ekipai per rungtynes.
Lietuvos jaunių rinktinė į Sakartvelą vyko, tikėdamasi patekti į finalinį turnyrą. Pirmosios dvi dienos rodė, kad viltys tai padaryti yra realios.
Pirmiausiai nugalėtas Kipras – 14:10.
„Kiprui daugiausiai atstovavo graikai, jų treneriai irgi buvo aukšto lygio graikai. Varžovų rungtynių pradžioje kažkiek prisibijojome. Tačiau greitai pamatėme, kad už juos nesame prastesni. Varžovai buvo stambesni ir fiziškai stipresni, tačiau mes pasirinkome teisingą taktiką ir jiems neleidome prie savo vartų agresyviai žaisti. Mūsų žaidėjai plaukė greičiau ir geriau kontratakavo, atakos baigdavosi įvarčiais. Neblogai pereidavome ir į greitą puolimą“, – mintimis apie pirmąsias rungtynes pasidalijo treneris R. Šimanskas.
Šias rungtynes gerai žaidė vilnietis Patrykas Pašukas, sėkmingai realizavęs 5 m baudinius ir rezultatyviai atakavęs.
Antrą dieną nugalėta Čekijos jaunių rinktinė – 11:8.
Lietuvos vandensvydininkams pradžia nebuvo lengva. Tačiau taktinis ir fizinis pranašumas išryškėjo trečiame kėlinyje, skirtumas buvo 5 įvarčiai.
Lietuvių treneriai pakeitė pagrindinius žaidėjus ir leido pažaisti antrajai sudėčiai.
Tačiau kai čekai ėmė grėsmingai artėti, į aikštę sugrįžo pagrindiniai Lietuvos vandensvydininkai.
Treneris R. Šimanskas iš komandos nieko nenorėjo išskirti ir teigė, kad jų sporto šakoje žaidžia visa komanda.
Startinėje komandoje, be T. Pašuko, žaidė: Deividas Švenčionis, Mantvydas Steponavičius, Novydas Stučka, Antonas Jarmolkovičius, Jonas Krivelis, Arnis Venclavičius, vartininkai Nidas Javorskas ir Konradas Karpičius.
Lemiamas susitikimas dėl patekimo į finalinį turnyrą žaistas su Sakartvelo rinktine ir pralaimėtas 6:12.
„Rungtynės galėjo ir kitaip baigtis: galėjome vienu įvarčiu laimėti ar pralaimėti bei sužaisti lygiosiomis.
Komandą neigiamai veikė neobjektyvus teisėjavimas, arbitrai buvo palankūs kartvelams.
Pirmą kelinį pirmavome 2:1, o jis baigėsi lygiosiomis 2:2. Po to pradėta neobjektyviai teisėjauti ir tai žlugdė mūsų vaikinus“, – rungtynes įvertino R. Šimanskas, kuris dėkojo rinktinės žaidėjams už atsidavimą ir kovingumą.
Treneris akcentavo, kad rinktinei trūko atsarginių – dviejų trijų lygiaverčių žaidėjų pagrindinei sudėčiai.
„Žaisti visas rungtynes be keitimų labai sunku, sportininkams reikalingas poilsis.
Finansiniu požiūriu labai stipriai nuskriausta Lietuvos vandensvydžio sporto federacija.
Dėl lėšų stokos negalėjome su leisti prabangos dalyvauti nors viename tarptautiniame turnyre. Į Sakartvelą išvykome be patirties juose.
Trys mūsų rinktinės dalyvauja Europos čempionatų atrankos varžybose, tačiau pinigų užtenka vos vienai kelionei užsimokėti už viešbutį.
Norisi padėkoti Elektrėnų vandensvydžio klubui „Žaibas“, kuris su mūsų jaunių rinktine sužaidė kontrolines rungtynes, mums suteikė galimybę pasinaudoti jam skirtu vandeniu, todėl galėjome įgyti žaidybinės patirties.
Nuo sausio mėnesio savaitgaliais galėjome rengti dviejų dienų mini stovyklėles po porą valandų“, – pasakoja R. Šimanskas.
Marytė Marcinkevičiūtė
90 metų jubiliejų švenčiantis Leonas Klimavičius dėkingas vandensvydžiui už tai, kad iki šiol yra fiziškai aktyvus
Sausio 12 dieną 90 metų jubiliejų švenčia keturiskart Lietuvos vandensvydžio čempionas, pirmųjų dvejų SSRS tautų spartakiadų dalyvis, buvęs Lietuvos vandensvydžio federacijos pirmininkas vilnietis Leonas Klimavičius.
„Iki šių dienų dar važinėju mašina, kiekvieną rytą po 15-20 minučių atlieku mankštą, save po truputį palaužau.
Dalyvaudamas įvairiose sveikatingumo stovyklose, vis kažko išmokdavau, dabar labai naudingi gydytojų patarimai.
Su žmona važiuojame į Vingio parką ir ten neskubėdami nueiname po kokius porą kilometrų. Šilumine parko trasa, kuri sausa ir švari, vaikščiojame ir dabar, per sniegą nereikia klampoti.
Už tai, kad vis dar esu fiziškai aktyvus, esu dėkingas jaunystėje pamiltam vandensvydžiui. Nuo mažų dienų būdavau vis prie vandens, vaikystėje netgi skendau, bet, ačiū Dievui, likau gyvas“, – pasakoja L. Klimavičius.
Kaip dabar prisimenate savo jaunystę, kurios didžiąją dalį praleidote vandensvydyje?
Prisimenu labai puikiai, tai buvo gražus mano gyvenimo laikotarpis. Mokydamasis Vilniaus 1-ojoje berniukų vidurinėje mokykloje (dabar – Jėzuitų gimnazija) lankiau plaukimo treniruotes.
1950 metais dalyvavau Lietuvos moksleivių spartakiadoje.
Vandensvydį pradėjau žaisti 1953 metais, studijuodamas Kauno politechnikos institute.
Per instituto fizinio rengimo valandos į mane atkreipė dėmesį vandensvydžio žaidėjas ir treneris Kęstutis Šmitas.
Jis mane pakvietė ateiti į vandensvydžio treniruotę nedideliame Kūno kultūros instituto baseinėlyje. Nuo to viskas ir prasidėjo.
Kodėl pasirinkote šią sporto šaką, kuri Lietuvoje nebuvo populiari?
Kadangi neblogai plaukiau krūtine, o kitas sportas man neegzistavo, tai su dideliu noru ir priėmiau aktyvaus jauno trenerio Kęstučio Šmito kvietimą.
Tada KPI buvo savotiška vandensvydininkų kalvė, čia studijavo geriausi Lietuvos to meto žaidėjai Eduardas Sprindys, Juozas Sukackas, Rimantas Tonkūnas, Kalikstas Vytautas Paulauskas, kiti. Vandensvydis man iš karto patiko.
Prisimenu, treniruodavomės 6 valandą ryto 12,5 m ilgio KKI baseine, sąlygos vandensvydžiui nebuvo geros. Džiaugdavomės, kad po pratybų baseine KPI trečiuosiuose rūmuose esančioje valgykloje mus pamalonindavo grietinės puodeliu ir bandele. Mums, studentams, tai buvo tikras rojus.
Vasarą treniruodavomės toje vietoje, kur dabar yra „Žalgirio“ arena. Ten stovėjo plokščiadugnis laivas – barža. Tame baseine, kuriame nebuvo srovės, mes ir žaidėme.
Vėliau Kauno politechnikumas pasistatė 25 m ilgio baseiną, kurį tuo laiku buvo galima vadinti rojumi.
Tačiau tame baseine vasarą vanduo nebuvo šildomas. Sušilti mums duodavo karštos kavos, bet būdavome taip sušalę, kad drebančiomis rankomis vos galėdavome išlaikyti puodelį.
Kai 1953 metais vandensvydis atsiskyrė nuo Plaukimo federacijos, Lietuvos čempionatą buvo nutarta rengti mažame Lampėdžių ežeriuke.
Iš Kauno iki Lampėdžių vartus, užsikabinę už jų, plukdėme Nemunu. Gyvenome pas bobutes ant šieno.
Ten pirmą kartą, atstovaudamas KPI, tapau Lietuvos čempionu, finaliniame turnyre tepraleidau 8 įvarčius.
Kaip sekėsi tobulėti?
Žaidžiau vartininko pozicijoje, kurią man pasiūlė treneris Kęstutis Šmitas, pastebėjęs gerą mano reakciją.
Kadangi plaukdavau krūtine, tai greitis buvo ne kažkoks, bet kojos buvo stiprios, aukštai šokdavau.
Vartininko pozicija man geriausi tiko ir jos nekeičiau per visą savo karjerą. Pavyko išvengti rimtų traumų.
Jau pačiais pirmaisiais metais buvai pakviestas į vandens sporto šakų treniruočių stovyklą Minske.
Vandensvydį žaidžiau lygiai 10 metų. Keturis kartus pavyko tapti Lietuvos čempionu (1953-1954 ir 1957 bei 1959 metais).
Atstovavau Lietuvai dvejose SSRS tautų spartakiadose 1956 ir 1959 metais.
Kai 1956 metais baigiau KPI, vienerius metus dirbau Daugėlių statybinių medžiagų kombinate meistru.
Besirengiant spartakiadai, kombinato direktorius manęs neišleido su Lietuvos rinktine vykti į stovyklą.
Išgelbėjo kauniečiai, kurie sudarė man galimybę dirbti Vandens ūkio projektavimo institute inžinieriumi Kaune.
I SSRS tautų spartakiadai Lietuvos vandensvydžio, plaukimo ir šuolių į vandenį rinktinės rengėsi Zarasuose.
Stovyklose vyravo labai gera draugiška atmosfera. Vadovaujami Stasio Krasausko, iš pratybų ežere grįždavome su dainomis.
Savo karjerą baigiau 1963 metais, žaisdamas Vilniaus komandoje.
Ar didžiavotės sportine apranga, kai ją užsivilkote pirmą kartą?
Ja negalėjau atsidžiaugti. Kai 1953-aisiais pirmą sykį vykau į SSRS pirmenybes Baku, mūsų KPI komandą papuošė šiltais „Žalgirio“ treningais.
Maskvoje turėjome pusę paros laiko, tai vaikščiojome po miestą su tais treningais.
Tačiau kai nuvykome į Baku, ten tvyrojo didžiulis karštis. Prakaitavome, tačiau jų nenusivilkome. Juk atstovavome geriausiai Lietuvos komandai, kone Lietuvos rinktinei.
Lietuvos rinktinės sportine apranga labai džiaugiausi ir per I SSRS tautų spartakiadą.
Kurio mūsų žaidėjo smūgius būdavo sunkiausiai atremti?
Galingai atakuodavo Stasys Krasauskas, apgaulingai smūgiuodavo Rimantas Tonkūnas, kuris žiūrėdavo į vieną pusę, o mesdavo į kitą.
Per savo karjerą daugiausiai įvarčių (12) praleidau per 1953 metų SSRS čempionato rungtynes su Maskvos dinamiečiais.
Pralaimėjome 2:12, o rungtynes reikėjo pralaimėti 8 įvarčiais ir tada būtume patekę į dešimtuką bei tęsę kovą dar vieno rato varžybose.
Kai kurie mūsų žaidėjai prieš rungtynes dar bandė kalbėtis, tartis su maskviečiais, bet ką ten prikalbėsi, kai esi silpnesnis.
Geriausias savo rungtynes sužaidžiau 1957 metais, kai Vilniuje vyko Pabaltijo spartakiada.
Atvirame baseine nugalėjome pajėgius baltarusius, berods 4:2. Tada spauda mums skyrė daug pagyrų, apie save perskaičiau, kad Klimavičius fenomenaliai laikė vartus.
Man ta diena buvo labai laiminga, nes sulaukiau dar ir kelis baudinius. Tokių laimingų dienų daug nebūna. Tas varžybas laimėjo estai, o mes buvome antri.
1963-1969 metais vadovavote Lietuvos vandensvydžio federacijai, kokie liko prisiminimai?
Prieš tai trejus metus (1956-1959 metais) buvau Kauno vandensvydžio federacijos pirmininkas. Tada dar ir pats aktyviai žaidžiau.
Kai padėjau vadovauti Lietuvos vandensvydžio federacijai, jau nežaidžiau, tik važinėdavau daugiausiai su Kauno komanda, kuri sudarė Lietuvos rinktinės pagrindą.
Tuo metu visas darbo krūvis tekdavo Sporto komiteto valstybiniam treneriui, kuriuo dirbo Vladas Kupstys.
Man tos pareigos nebuvo mielos, buvo daug biurokratizmo, kurio niekada nemėgau. Žymiai mieliau buvo žaisti.
Jau tada vykdavo principinės Kauno ir Vilniaus vandensvydininkų kovos, labai atsargiai reikėdavo elgtis su teisėjais, kuriuos skirdavome vadovauti toms rungtynėms.
Aš irgi aktyviai teisėjaudavau varžybose, Lietuvos čempionatuose, turėjau respublikinę kategoriją.
Teko teisėjauti III SSRS tautų spartakiadą. Teisėjavau iki 1963-iųjų, o po to išvykti teisėjauti trukdė darbas.
Esate kone vienmetis su Lietuvos vandensvydžiu, kuris praėjusiais metais šventė 90 metų jubiliejų, bet iškilmėse jūsų nematėme, kodėl?
Buvau gavęs kvietimą, bet buvau ką tik po operacijos ir negalėjau atvykti. Jaučiausi normaliai, bet žmona patarė jubiliejų geriau praleisti ir likti namie.
Labai džiaugiuosi, kad man buvo padovanota jubiliejaus proga išleista solidi knyga „Lietuvos vandensvydžio istorija. 90 metų“, kurioje ir man skirta nemažai vietos.
Malonu, kad susibūrė stiprus Elektrėnų „Žaibas“, kurį jau būtų galima vadinti profesionalia komanda.
Lietuvos vandensvydininkai dalyvauja Europos čempionatų atrankos varžybose, „Žaibas“ žaidžia Čempionų lygoje.
O mums didžiausias paskatinimas būdavo išvykos į Lenkiją. Prieš išvykdami į varžybas skambindavomės lenkams ir klausdavome, ką jiems atvežti. Jie dažniausiai prašydavo ikrų.
Kas iš to laikmečio vandensvydininkų dar gyvi, su kuo dabar palaikote ryšius?
Mano kartos vandensvydininkai, su kuriais žaidžiau, jau visi po žeme. Iš jaunesnės kartos žaidėjų pasikalbu su kauniečiu Jonu Čirūnu, vilniečiais Arvidu Ulevičiumi, Algimantu Mudėnu, Rolandu Vizgirda.
Kaip galvojate, ko šiandienos Lietuvos vandensvydininkai galėtų pasimokyti iš jūsų, vienų pirmųjų Lietuvos šios sporto šakos žaidėjų?
Darbštumo, užsispyrimo, draugiškumo. Vandensvydis mus taip suartino, kad netgi draugaudavome šeimomis.
Mus visose kelionėse lydėdavo daina, kuriomis visus užkrėsdavo balsingi komandos vyrai Stasys Krasauskas ir Juozas Sukackas. Tačiau dabar laikai jau kiti, niekas nedainuoja.
Marytė Marcinkevičiūtė
L.Klimavičius su dukra ir žmona. FOTO: asmeninis albumas
Šiaurės Šalių ČEMPIONATAS
Jau šį penktadienį lapkričio 25 dieną Alytuje, Lietuvos U-15 ir U-17 rinktinės pradeda kovas Šiaurės šalių čempionate. Atvykite palaikyti ! 
Žalgirio taurė 2022
1 VIETA - ELEKTRĖNŲ SSC
2 VIETA - VILNIAUS SOSTINĖS SPORTO CENTRAS
3 VIETA - KAUNO PM
4 VIETA - U-17 RINKTINĖ
Vilniaus vandensvydininkai laimėjo Lietuvos jaunimo čempionatą
Alytuje baigėsi Lietuvos jaunimo (iki 18 metų) vandensvydžio čempionato kovos. Keturios komandos – Kauno „Plaukimo mokykla“, Elektrėnų „Savivaldybės sporto centras“, Vilniaus „Sostinės sporto centras“ ir Alytaus „Sporto ir rekreacijos centras“ rungtyniavo rato sistema.
Pirmą dieną atkakliai vyko rungtynės tarp Kauno ir Elektrėnų komandų. Po pirmo kėlinio rezultatas buvo lygus-2:2, po antrojo minimalią persvarą turėjo elektrėniškiai-6:5. Trečiajame ketvirtyje Elektrėnų komanda kontroliavo rungtynes, o ketvirtajame padidino persvarą ir laimėjo rezultatu 13:8. Keturis įvarčius nugalėtojams pelnė Agnius Liupševičius, tris – Artiomas Citovičius, Kauno komandoje po du karus pasižymėjo trys žaidėjai – Mantvydas Steponavičius, Tadas Bliujus ir Vladislavas Nesteras.
Antrose rungtynėse intrigos nebuvo – Vilniaus komanda net 29:0 sutriuškino baseino šeimininkus, Alytaus vandensvydininkus.
Antrą dieną kovos laukta rungtynėse tarp sostinės ir Elektrėnų komandų. Vilniečiai susikaupę pradėjo rungtynes ir atitrūko – 3:0, nedidelė persvara laikėsi iki trečio kėlinio (6:3). Antroje rungtynių pusėje elektrėniškiams pasižymėti nepavyko, o Vilniaus komanda rezultatyviai kontratakavo ir užbaigė rungtynes pirmaudami 12:3.
„Žaidėjams kėlėme užduotį patikimai sužaisti gynyboje, pavyko uždengti varžovų lyderius – A. Citovičių ir A. Liupševičių, jie įvarčių nepelnė. Jau nuo pradžių pavyko kelios kontratakos, elektrėniškiai „nesugaudė“ mūsų puolėjo Patryko Pašuko, kuris pasižymėjo net septynis kartus”, – po rungtynių sakė vilniečių treneris Nerijus Papaurėlis. Kauno komanda neturėjo problemų su alytiškiais – 21:3.
Trečios čempionato dienos pirmose rungtynėse jaunieji alytiškiai du kėlinius kovojo su Elektrėnų komanda (3:6), tačiau vėliau elektrėniškių persvara išaugo. Galutinis rezultatas – 13:5.
Prieš Vilniaus ir Kauno komandų rungtynes, kauniečiai turėjo teorinių galimybių užimti antrą ar netgi pirmą vietą, tačiau dar neprasidėjus paskutinėms rungtynėms, įvyko keistokas dalykas – varžybų organizatoriai apdovanojo sidabro medaliais Elektrėnų komandą.
„Toks įvykis galėjo demotyvuoti kauniečius. Jie gana vangiai pradėjo rungtynes, mes vėl patikimai gynėmės, po dviejų kėlinių pirmavome 6:1. Vėliau žaidimas tapo greitesnis, matėme daug gražių atakų ir įvarčių“, – rungtynes komentavo Nerijus Papaurėlis.
Galutinis rezultatas – 16:5 – Vilniaus komandos naudai. Patrykas Pašukas vėl pasižymėjo septynis kartus, trys įvarčiai – komandos kapitono Juro Ulindos sąskaitoje, du įvarčius pelnė Simone Calabrese. Kauno „PM“ komandoje po du įvarčius įmetė Deividas Švenčionis ir Mantvydas Steponavičius.
Vilniaus komanda Lietuvos jaunimo čempionate nugalėjo po penkerių metų pertraukos. Antroje vietoje liko Elektrėnų jaunimas, treti – kauniečiai. Rezultatyviausio žaidėjo prizas atiteko Patrykui Pašukui (SSC), pelniusiam 21 įvartį. Vilniečio komandos draugui Vadimui Ilčenko įteiktas geriausio vartininko prizas, o naudingiausiu žaidėju pripažintas Lukas Andrejaitis (ESSC).
„Kruopščiai ruošėmės čempionatui, treniravomės beveik visą vasarą, dalyvavome turnyre Vengrijoje, stengėmės komandai sudaryti geresnes sąlygas treniruotėse, gal kiek kitų amžiaus grupių sąskaita, nes vietos ir laiko visų Vilniaus komandų treniruotėms Fabijoniškių baseine labai trūksta. Pagrindiniai žaidėjai jau visai neprastai rungtyniauja ir suaugusių varžybose. Pergalė pelnyta, sveikinu žaidėjus. Sezonas įsibėgėja, dar šį mėnesį vyks Lietuvos taurės turnyras, o Lietuvos jaunių ir jaunimo rinktinės mėnesio pabaigoje kovos Šiaurės šalių čempionate Alytuje,“ – sakė čempionų treneris Nerijus Papaurėlis.
