Tarp Lietuvos vandensvydžio rinktinės kapitono svajonių – ir olimpinės žaidynės
Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info
Net dešimt kartų Lietuvos vandensvydžio čempionu tapęs Mantas Pelakauskas gimė jau nepriklausomoje Lietuvoje – 1992 metais kovo 4 dieną, tad negalėjo matyti šios sporto šakos mūsų žvaigždžių žaidimo sovietmečiu.
Viena tų žvaigždžių – pusiau profesionalios Elektrėnų „Žaibo“ komandos ir Lietuvos nacionalinės rinktinės vyriausiasis treneris Anatolijus Asajavičius, daug prisidedantis prie Mano tobulėjimo.
Dabar M.Pelakauskas – vienas Lietuvos vandensvydžio lyderių, kurio žaidimu žavisi jaunimas.
Tvirtas komandos branduolys
2020 metais M. Pelakauskas buvo išrinktas Lietuvos nacionalinės rinktinės ir „Žaibo“ kapitonu, šiemet su komandos draugais tapo šalies čempionu.
„Komandos branduolys tvirtas, visi gerai sutariame ne tik per treniruotes, bet ir už aikštelės ribų. Komandos mikroklimatas puikus, mūsų gretos nuolat pasipildo jaunimu, kuris kartu su mumis treniruojasi. Jiems šiemetinis Lietuvos čempionatas, turbūt, davė daugiau naudos nei mums.
Varžybų lygis nebuvo toks, kuriame mes, pusiau profesionalūs žaidėjai, norėtume toliau tobulėti ir augti.
Jaunimui leidžiame pažaisti, nepagailime naudingų patarimų. Jiems tai yra didelė motyvacija už mus siekti žaisti geriau.
Per pastaruosius porą metų kaip žaidėjas ypač paaugo Dominykas Gervickas.
Jis su savo bendraamžiais „Žaibo“ komandoje Artiomu Citovičiumi ir Agniumi Liupševičiumi buvo pakviesti į treniruočių stovyklą Juodkalnijoje“, – pasakoja Mantas.
2020–ųjų pabaigoje M. Pelakauskas buvo išrinktas Lietuvos vandensvydžio sporto federacijos (LVSF) generaliniu sekretoriumi ir neseniai buvo išvykęs stebėti Europos U17 čempionato Tbilisyje.
Jauniausios atrankos turnyre Lietuvos rinktinės pasirodymas Mantą maloniai nustebino. „Kelias rungtynes jaunimas sužaidė neblogai, tik gal rungtynių pabaigoje pritrūko koncentracijos ir jėgų. Patiko dar vieno talentingo vaikino – kauniečio Deivido Švenčionio žaidimas. Tikrai kažkas iš jos išeis neblogo“, – įsitikinęs Lietuvos rinktinės kapitonas.
Brendo su vyresniais žaidėjais
Kad Mantas iki šių dienų aktyviai žaidžia vandensvydį, pirmiausiai turi dėkoti pirmajam treneriui Nerijui Papaurėliui.
Ir už tai, kad jis buvo surastas Martyno Mažvydo vidurinėje mokykloje bei pakviestas treniruotis, ir už tai, kad iš krepšinio, kurio pratybas buvo pradėjęs lankyti, jis buvo sugražintas atgal į vandensvydį.
„Treneris vaikščiojo po mokyklas ir visiems dalijo skrajutes. Vienas mano klasiokų susigundė šia sporto šaka. Aš tuo metu dar dvejojau ir nėjau. Po metų ar pusmečio pamačiau varžybas, kuriose žaidė šis klasiokas, ir užsikabinau – tada lankiau ketvirtą klasę ir pradėjau lankyti treniruotes“, – prisiminė LVSF generalinis sekretorius.
Tai nebuvo Manto pirmoji pažintis su baseinu. Dar būdamas mažas, jis pusmetį lankė „Žalgirio“ baseiną prie Neries. Tačiau baseinas netrukus buvo uždarytas.
Pradėjęs rimtai treniruotis, Mantas iš savo bendraamžių išsiskyrė savo ūgiu (190 cm) ir žaidimu. Treneris jį pervedė į vyresniųjų sportininkų grupę.
„Tačiau joje nelabai pritapau, netgi norėjau mesti vandensvydį. Buvau nuėjęs į Vilniaus krepšinio mokyklą ir pusmetį lankiau krepšinį, sekėsi neblogai.
Mane susirado treneris Nerijus Papaurėlis ir įkalbėjo sugrįžti“, – prisiminė Mantas.
Dievaitis – Kobe Bryantas
M. Pelakausko talentas greitai atsiskleidė: žaidžiant jaunių grupėje su komandos draugu Dominyku Brekiu jie atstodavo pusę komandos.
Tačiau žaidėjo etalono, į kurį būtų galima lygiuotis, nebuvo nusižiūrėjęs.
Tiesa, atskirais momentais jam patikdavo Janas Bakulo. „Dievaitį turėjau, bet krepšinyje. Tai – Kobe Bryantas“, – sako.
2011-aisiais Mantas, atstovaudamas Vilniaus „VSM-Baltic Amadeus“ pirmą kartą tapo Lietuvos suaugusiųjų čempionu ir pergalių seriją tęsė iki 2019-ųjų, kai buvo buriamas pusiau profesionalus „Žaibas“.
„Buvo toks susitarimas, kad 2019-aisiais dar neišsibėgiosime iš savosios „Baltic Amadeus“ komandos, žaisime čempionate, o baigiamam burti „Žaibui“ atstovausime tarptautinėse varžybose.
Pažado laikėmės dviese su Rimantu Jakučiu ir tą sezoną, kaip ir žadėjome, žaidėme „Baltic Amadeus“ komandoje“, – paaiškino Mantas.
Nuo 2020 metų jis – jau Elektrėnų „Žaibo“, su kuriuo dukart tapo šalies čempionu, ir Lietuvos nacionalinės rinktinės kapitonas.
Kontroliuoja visą žaidimą
Mantą vandensvydyje labiausiai žavi sportinės kovos azartas, kuris yra kažkiek netgi agresyvesnis, bet ypač patrauklus.
Pastaruoju metu jis draugams daugiau skirsto kamuolius, o pagrindinė užduotis – kontroliuoti visą žaidimą.
„Tačiau jeigu reikia, tai ir komandą patempiu“, – šypteli kapitonas.
Mantui ypač įsiminė 2016 m. Europos čempionato atrankos varžybos Izraelyje su vietos rinktine, kurią nugalėjo 11:8.
„Buvo kažkas neįtikėtino, kad mes jau per pirmąsias antro turo rungtynes nugalėjome varžybų šeimininkus.
Gerai sužaidė visa komanda, buvo nemažai pasižymėjusiųjų. Visi prisidėjome prie tos pergalės, kuri buvo ypač smagi“, – pasidžiaugė Mantas.
Nėra rungtynių, per kurias jis nepasiektų įvarčių. Kas lemia tokį stabiliai gerą žaidimą? „Gal pats metimas atneša sėkmę, dabar man patikima mesti 5 m baudinius. Metams bėgant, labiau subrendau, nekamuoja įtampa“, – svarsto M.Pelakauskas.
Sportininkas puikiai žino, kad dabar ant jo, komandos kapitono, pečių gula didelė atsakomybė, jis turi būti pavyzdžiu kitiems, dešiniąją trenerio ranka.
Atėjo metas žengti į priekį
M. Pelakauskas baigė Vilniaus Gedimino technikos universiteto bakalauro studijas ir įgijo transporto inžinieriaus specialybę.
Porą metų jis dirbo „Ergo“ draudimo transporto priemonių žalų ekspertu, o dabar – laboratorijoje „Metralis“ bei LVSF generaliniu sekretoriumi. Darbas netrukdo rimtai treniruotis ir siekti užsibrėžtų tikslų, nors, kaip pats sako, viską suderinti yra ganėtinai sunku.
„Galvojau, kad federacijoje bus mažiau darbų, tačiau ypač daug popierizmo. Bet jeigu Anatolijus Asajavičius pakvietė dirbti savo komandoje, tai nenoriu trenerio nuvilti. Stengiuosi suspėti, yra dar kas man padeda. Sėdus į generalinio sekretoriaus kėdę, norėjosi atsinešti naujovių. Pasikalbėjus su suomiais, pagaliau įdiegėme elektroninę sistemą ruošiant varžybų protokolus, duomenų bazę apie žaidėjų statistinius duomenis. Per šiemetinį Lietuvos čempionatą tą sistemą pradėjome įvesti į kompiuterį ir pasaulinėje „Waterpolo“ sistemoje jau yra ir Lietuva.
Baigiame sukurti naują svetainę, jau yra paleista nauja jos platforma, kurioje bus galima susipažinti su visų Lietuvos vandensvydžio žaidėjų ir komandų statistika. Atėjo metas žengti į priekį“, – tikina Mantas.
Šeimos tradicija bus pratęsta
LVSF generalinis sekretorius su mėgstama sporto šaka žada draugauti ilgai, kol leis sveikata ir turės jėgų. Juolab kad dabar atėjo pati branda.
2019-aisiais jis atšoko vestuves, kuriose dalyvavo beveik visa „Žaibo“ komanda. Jaunavedžių bute Pilaitėje dabar jau krykštauja 10 mėnesių sūnus Nojus.
„Vandensvydžio tradicija šeimoje tikrai bus pratęsta: sūnus jau turi „Žaibo“ komandos nedidelę kepurytę ir maudymosi glaudes. Su juo draugauja visa komanda“, – džiaugsmu trykšta Mantas.
Jo didžiausia svajonė – patekti į Europos čempionatą ir susitikti su geriausiomis žemyno komandomis. Dideles viltis Mantas sieja ir su olimpinėmis žaidynėmis.
„Jei viskas taip eis į gerąją pusę, toliau kils mūsų meistriškumas, tai ką gali žinoti.
Turime puikų trenerį – Anatolijų Asajavičių, nesivaizduoju trenerio, su kuriuo būtų geresnis ryšys.
2019-aisiais Čekijoje per tarptautines 12 klubų varžybas užėmėme pirmą vietą, kai ankstesniais metais būdavome penkti-septinti.
Dabar vis norime vėl nuvažiuoti į tą turnyrą, bet visus planus griauna pandemija, gražios varžybos vis nukeliamos“, – sako Mantas.
Dabar iki rugpjūčio 2-osios „Žaibas“ ilsėsis, tačiau nuo vandens jos kapitonas nepabėga. Su šeima savaitgaliais jis stengiasi ištrūkti į pajūrį.
Europos čempionato atrankos turnyre Lietuvos jaunimas žaidė kovingai, bet pristingo ir jėgų, ir sėkmės
Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info
Lietuvos rinktinė liko ketvirta tarp penkių komandų Europos U17 vandensvydžio čempionato atrankos varžybose Tbilisyje (Sakartvelas).
Į antro etapo varžybas pateko Sakartvelo ir Baltarusijos komandos. Treti – slovakai, penkti – moldavai.
Lietuvos rinktinė, kurią sudarė 14 žaidėjų iš Vilniaus, Kauno, Elektrėnų Ir Alytaus, buvo jauniausia čempionate. Tik penki vandensvydininkai buvo 17-mečiai.
Pasak Lietuvos U17 rinktinės vyriausiojo trenerio vilniečio Nerijaus Papaurėlio, turbūt pirmą kartą per pastaruosius metus rinktinei atstovavo visų keturių miestų, kur kultivuojamas vandensvydis, žaidėjai.
Atrankos turnyrą Tbilisyje stebėjo ir Lietuvos vandensvydžio sporto federacijos vadovai – prezidentas Anatolijus Asajavičius ir generalinis sekretorius Mantas Pelakauskas.
Pergalė pirmajame susitikime
Mūsų rinktinei pavyko iškovoti vieną pergalę – pirmajame susitikime ji nugalėjo Moldovos rinktinę.
Varžovai turnyre jau buvo sužaidę vienas rungtynes (pralaimėjo slovakams), o mūsų komanda tik pradėjo turnyrą.
Pirmą kėlinį moldavai laimėjo 3:2 ir pirmavo antrame 6:2. Tačiau lietuviai eilės pasiekė 3 įvarčius ir rezultatą sušvelnino iki 5:6.
Trečiame kėlinyje pavyko atitrūkti (11:8), o ketvirtame moldavai prisivijo (11:12).
Likus 23 sek. iki rungtynių pabaigos13:12 pirmavo mūsų šalis rinktinė.
Du varžovų žaidėjai buvo pašalinti iš aikštės, tačiau Lietuvos rinktinė nesugebėjo pasiekti įvarčio. Rungtynės taip ir baigėsi – 13:12.
Komandos lyderis elektrėniškis Dominykas Gervickas pelnė 7 įvarčius, kurių tris pasiekė realizavęs baudinius.
Po 2 įvarčius pasiekė vilniečiai Patrykas Pašukasir Simone Calabrese bei elektrėniškis Artiomas Citovičius.
Nepailsėjus – vėl į baseiną
Prabėgus vos keturioms valandoms, laukė susitikimas su Baltarusijos bendraamžiais. Ši šalies išsaugojo savo olimpinio rezervo sporto mokyklą Minske, kur suburti geriausi žaidėjai kartu mokosi ir treniruojasi dukart per dieną.
N. Papaurėlis prašė, kad susitikimas būtų nukeltas dviem valandomis, nes žaidėjai nespės pailsėti, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.
Rungtynes mūsų rinktinė pradėjo susikaupusi ir pirmą kėlinį laimėjo 4:3. Antrame kėlinyje alytiškis Matas Platūkis skirtumą padidino iki 5:3.
Tačiau šiuo momentu pasireiškė nuovargis ir jaunieji Lietuvos vandensvydininkai įkrito į duobę.
Varžovai laimėjo atkarpą 4:0 ir vis didino skirtumą. Rungtynės pralaimėtos 8:20.
Vėl rezultatyviausiai žaidė D. Gervickas ir M. Platūkis (po 2 įvarčius).
Geriausia Sakartvelo žaidėjų karta
Nebuvo jokių vilčių nugalėti baseino šeimininkės – Sakartvelo rinktinės, kuri buvo visa galva pranašesnė už kitas turnyre dalyvavusias komandas.
Kartvelų teigimu, tai pati geriausia jų jaunųjų žaidėjų karta per pastaruosius 10-15 metų.
Mūsų rinktinė varžovams kiek atkakliau pasipriešino tik antroje rungtynių pusėje, kai buvo pralaimima 6:10. Susitikimą Sakartvelio komanda laimėjo 20:8.
Varžovai labai atidžiai saugojo mūsų atakų lyderį D. Gervicką, tačiau jis sugebėjo pasiekti 4 įvarčius.
„Labai daug uždirbome pražangų, net 17 kartų gruzinai buvo šalinti iš aikštelės. Bet mūsų žaidėjai neišnaudojo puikių progų įvarčiams pasiekti.
Rungtynes buvo galima sužaisti geriau. Tačiau kontrolinių susitikimų trūkumas neleido pasirodyti svariau, geriau susižaisti ir išnaudoti kiekybines situacijas‘, – rungtynes komentavo N. Papaurėlis.
Rinktinės žaidimas nenuvylė
Paskutinės rungtynės žaistos su slovakais. Pirmus du kėlinius varžovai nežymiai pirmavo, tačiau po trečio kėlinio priekyje jau buvo Lietuvos rinktinė – 9:8.
Ypač atkaklus buvo ketvirtasis kėlinys. Turint kiekybinę persvarą, paskutinę ataką rezgė mūsų šalies rinktinė, tačiau nepataikė į vartus ir pralaimėjo 11:12.
Rezultatyviausi komandoje buvo D. Gervickas ir Agnius Liupševičius (per visą čempionato turnyrą jis uždirbo nemažai varžovų pašalinimų iš aikštės), pasiekę po 3 įvarčius. M.Platūkio sąskaitoje – 2 įvarčiai.
„Susitikimas buvo gero lygio. Turėjome nemažai realių progų pelnyti įvarčių, bet pritrūkome sėkmės. Turnyras mums davė daug naudos, per kiekvienas rungtynes rinktinė tobulėjo, žaidė brandžiau.
Komandos žaidimas atrankos turnyre nenuvylė. Sportinė dvasia buvo gera, žaidėjai stengėsi. Gaila, kad kai kurie sportininkai nenorėjo atstovauti Lietuvai. Į rinktinę pakvietėme tuos, kurie norėjo patekti.
Turint vos kelias bendras treniruotes, daug ko nebuvo galima tikėtis. Dalis žaidėjų, rungtyniavę Lietuvos vyrų čempionate, buvo pasirengę geriau ir jie buvo lyderiai.
Ši komanda prieš porą metų irgi Tbilisyje rungtyniavo Europos U15 čempionato atrankos varžybose, bet šiemet iš jos nebeliko 5 žaidėjų.
Vaikinai per karantiną metė sportuoti arba mažai treniravosi ir nebuvo pasirengę žaisti šiemečiame turnyre.
Komandą teko atnaujinti. Tbilisyje mūsų rinktinė buvo pati jauniausia. Daugiau nei pusę komandos žaidėjų – 16-mečiai, o Patrykui Pašukui – tik 14-a, kauniečiui Deividui Švenčioniui –15-a“, – atrankos varžybas apibendrino N. Papaurėlis.
Lietuvos jaunių vandensvydžio rinktinė pergale pradėjo Europos čempionato atranką
Sakartvele prasidėjusio Europos jaunių (iki 17 metų) vandensvydžio čempionato atrankos B grupės turnyro pirmosiose rungtynėse penktadienį Lietuvos rinktinė po atkaklios kovos 13:12 (2:3, 3:3, 6:2, 2:4) nugalėjo Moldovos komandą.
Lietuvos ekipą į priekį vedė Dominykas Gervickas, pelnęs net 7 įvarčius. Po 2 kartus pasižymėjo Patrykas Pašukas, Artiomas Citovičius ir Simone‘as Calabrese.
Moldovos komandoje rezultatyviausias buvo Iuriis Andonas (4 įvarčiai).
Penktadienį mūsiškiai dar žais su Baltarusijos bendraamžiais, kurie 12:7 pranoko slovakus. Šeštadienį mūsiškiai žais su gruzinais, o sekmadienį – su slovakais.
Olimpinėse žaidynėse teisėjavęs ukrainietis: „Lietuvos vandensvydis žengia į priekį“
Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info
Pastaraisiais metais Lietuvos vandensvydžio sporto federacija teisėjauti šalies čempionato finalinėms rungtynėms kviečia arbitrus iš užsienio.
Šiemet finalinei dvikovai Alytuje teisėjavo tarptautinės kategorijos arbitrai iš Ukrainos – charkoviečiai Viačeslavas Belevcovas ir Svetlana Višnevskaja.
V. Belevcovas – gerai žinoma vandensvydžio figūra: teisėjavo Atlantos olimpinėse žaidynėse, Europos vasaros olimpinėse jaunimo žaidynėse Baku, o šiemet sausio ir kovo mėnesiais – Pasaulio lygos finalinėms vyrų ir moterų varžyboms Debrecene ir Budapešte.
Tai – ne pirmosios ukrainiečio rungtynės, kurias jis teisėjavo Lietuvoje. Teisėjauti buvo kviečiams ne vieną kartą ir su dideliu malonumu atvykdavo.
„Esame dėkingi Lietuvos vandensvydžio sporto federacijai, kuri mus, ukrainiečius, dažnai pakviečia teisėjauti jūsų varžybose.
2018-aisiais Alytuje vadovavau Europos vandensvydžio čempionato atrankos rungtynėms, kuriose susitiko nacionalinės Lietuvos ir Olandijos rinktinės.
Teisėjavau dar tada, kai Kauno „Bangos“ komandoje žaidė ir SSRS jaunimo rinktinei atstovavo dabartinis Lietuvos nacionalinės rinktinės vyr. treneris Anatolijus Asajavičius. Puikiai esu pažįstamas ir su Jonu Čirūnu, Rolandu Vizgirda, Justu Liubertu, Nerijumi Papaurėliu“, – vardijo V. Belevcovas.
Jis mūsų šalies vandensvydžio legendą kaunietį J. Čirūną netgi pavadino savo mokytoju.
Mat sovietmečiu, kai ukrainietis pradėjo teisėjauti SSRS aukščiausiosios lygos čempionatuose, buvo dar jaunas ir patyręs J. Čirūnas per varžybas jam daug padėdavo, kartu aptardavo įvairiausius rungtynių niuansus.
„Jam iki šių dienų esu dėkingas už patarimus ir pamokas – iš Jono daug ko išmokau ir būdavau nuoširdžiai mokomas“, – pasidžiaugė įžymusis ukrainiečių arbitras.
V. Belevcovas jaunystėje irgi žaidė vandensvydį, atstovavo Charkovo „lokomotyvo“ klubui, o nuo 20 metų paėmė į rankas švilpuką ir pradėjo teisėjauti.
Būdamas 25-erių, jis tapo tarptautinės kategorijos teisėju, o su juo Alytuje teisėjavusi kolegė S. Višnevskaja tą kategoriją gavo 2008-aisiais.
Atlantos olimpinėse žaidynėse teisėjavęs ukrainietis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vandensvydis atsigauna ir žengia į priekį: patobulėjo mūsų komandos, rinktinės dalyvauja Europos įvairių amžiaus grupių čempionatų atrankos turnyruose, Europos tautų turnyre, Karpatų lygoje, kitose svarbiose tarptautinėse varžybose.
„Teisėjavau finalinėms Lietuvos čempionato rungtynėms ir mačiau, kokia stipri „Žaibo“, komanda, turinti daug rezervo tobulėti, žaidėjai motyvuoti siekti dar daugiau. Finalinis mačas man patiko, rungtynės buvo atkaklios, tačiau teisėjauti nebuvo sunku“, – kalbėjo ukrainietis.
Svečias prakalbo apie tai, kad jų nacionalinė moterų vandensvydžio rinktinė, patekusi į Europos čempionato pagrindines varžybas Kroatijoje, liepos mėnesį planuoja atvykti į Kauną ir norėtų surengti bendras treniruotes, perteikti savo patyrimą bei sužaisti draugiškas rungtynes su Lietuvos merginų rinktine, žengiančia pirmuosius žingsnius.
„Lietuvos vandensvydininkus nuolat kviečiame į Charkove vykstančias dukart olimpinio, pasaulio ir Europos čempiono Jurijaus Barkalovo taurės bei mero taurės varžybas.
Olimpiniam čempionui atminti turnyras, kurį rengia jo žmona, yra labai gero lygio, suvažiuoja stiprios jaunimo komandos.
Tuose turnyruose yra dalyvavusios jūsų šalies jaunimo ir nacionalinė rinktinės.
Mes draugaujame ir ateityje draugausime su Lietuvos vandensvydininkais. Mes, ukrainiečiai, nuo seno labai mylime Lietuvą“, – pasakojo V. Belevcovas.
Svečias apgailestavo, kad jau nebeliko jo „Lokomotyvo“ vandensvydžio komandos, yra tik Charkovo srities rinktinė.
Tačiau iki šių dienų neužgeso „Lokomotyvo“ vyrų tinklinis. Šiai komandai sovietmečiu atstovavo ir vilnietis Vasilijus Matuševas, kuris tapo Meksiko olimpiniu čempionu.
Trečiųjų finalo rungtynių neprireikė: Lietuvos čempionate vėl triumfavo Elektrėnų „Žaibas“
Lietuvos vandensvydžio čempiono sostą apgynė Elektrėnų „Žaibas“. Stipriausias Lietuvos klubas finale Alytuje du kartus nugalėjo Vilniaus „VMSC-Baltic Amadeus“ komandą 10:6 ir 12:7.
Aukso medalius pelnė vartininkai Skirmantas Motuzas ir Konstantinas Kovalevskis, Aleksejus Kuzmenka, Dominykas Gervickas, Jurijus Galinokas, Julius Goštautas, Pijus Vadvilavičius, Rimantas Jakutis, Aurimas Jonkus, Mantas Pelakauskas, Simonas Jarukaitis, Arnas Šukys ir Artiomas Citovičius, vyriausiasis treneris Anatolijus Asajavičius ir trenerė Aušra Bimbaitė.
Komandoje – studentai, moksleiviai, dirbantys žmonės. Dabar čempionai porą savaičių ilsėsis, o naujas jų treniruočių procesas prasidės liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje.
Komanda vasarą, galbūt, dalyvaus turnyre Lampėdžiuose, Zarasų mero taurės bei kitose varžybose.
Bronzos medalius pelnė Kauno plaukimo mokykla, lemiamose dvikovose 18:11 ir 21:8 įveikusi Alytaus „SRC-Dzūkijos vandenį“.
Rezultatyviausiu viso čempionato žaidėju tapo kaunietis Danielius Vitkauskas, per keturis turus pasiekęs 58 įvarčius.
Naudingiausiu čempionato žaidėju pripažintas P. Vadvilavičius („Žaibas“), o geriausiu vartininku – Dominykas Kerevičius („MSC-Baltic Amadeus“).
Ketvirtą vietą užėmusio Alytaus „SRC-Dzūkijos vandenio“ treneris Artūras Vainikonis ypač džiaugėsi, kad šie abu žaidėjai – jo ir sūnaus Tomo užauginti nuo mažens Alytuje.
„Buvo malonu žiūrėti, kas vienas alytiškis kitam alytiškiui meta įvarčius. Finaliniame turnyre mūsų komanda labai susilpnėjo: nebuvo Luko Baliulevičiaus, Dariaus Džiugo, Justo Rimašausko, komandai buvo sunku būti konkurencingai.
Visas savo viltis tenka atidėti kitiems metams, tačiau optimizmą kelia tai, kad patekome tarp keturių stipriausių Lietuvos vyrų komandų“, – pasidžiaugė A. Vainikonis.
Bronzinėje komandoje – rezultatyviausias žaidėjas
Čempionato bronzinių medalininkų kauniečių treneris Rimvydas Šimanskas apdovanojimais džiaugėsi, bet savo auklėtiniams turėjo ir priekaištų:
„Norėjome kovoti didžiajame finale. Su vilniečiais prastokai sužaidėme pirmąsias pusfinalio rungtynes, o per antrąsias paprasčiausiai pritrūkome sėkmės, kuomet įvartį prasileidome paskutinę žaidimo sekundę. Su vilniečiais buvo sunku žaisti ir dvejas reguliariojo sezono rungtynes jų baseine Vilniuje. Išryškėjo viena mūsų silpnų vietų – baigiamojoje metimo stadijoje. Mūsų komanda jauna, tačiau motyvuota ir tai teikia gražių vilčių.
Čempionatas mūsų žaidėjams buvo ypač naudingas, daug ko išmokome ir pasimokėme. Per pratybas beliks taisyti klaidas ir dar labiau tobulėti“.
Rezultatyviausias viso čempionato ir kauniečių žaidėjas D. Vitkauskas, pirmą sykį karjeroje pasiekęs net 58 įvarčius, stebėjosi tokia stipria savo dešine.
Sportininkas teigė, kad jis prabilo tik šiemet ir neabejojo, kad tai jo brendimo rezultatas.
Per paskutines čempionato rungtynes su alytiškiais D. Vitkauskas vėlgi pelnė 5 įvarčius.
Danielius – Kovo 11-osios gimnazijos vienuoliktokas, o vandensvydį žaidžia šeštus metus.
Šiemet jis labai sustiprėjo, nes vieną kartą per savaitę liejo ptrakaitą salėje.
„Labai norėjau žaisti dėl pirmosios vietos, tačiau Fortūna nuo mūsų nusisuko. Įvarčiai galvos man neapsuko, prie jų pripratau. Labai džiaugiuosi savo komanda, su keliais žaidėjais tapome geriausiais draugais ne tik baseine. Realiai Lietuvos čempionai buvo aiškūs, dar neprasidėjus čempionatui, tik neaiškūs buvo kiti medalininkai. Jau esu pusiau kviečiamas į „Žaibo“ komandą, tai mane motyvuoja žaisti dar geriau“, – kalbėjo D. Vitkauskas.
Finalo rungtynėms teisėjavo ukrainiečiai
Finalinėms rungtynėms dėl aukso medalių teisėjavo Lietuvos vandensvydžio sporto federacijos pakviesti arbitrai iš Ukrainos – tarptautinės kategorijos teisėjai charkoviečiai Viačeslavas Belevcovas ir Svetlana Višnevskaja.
V. Belevcovas teisėjavo Atlantos olimpinėse žaidynėse, Baku vykusiame Europos jaunimo olimpiniame festivalyje, o šiemet sausio ir kovo mėnesiais – Pasaulio lygos finalinėms vyrų ir moterų varžyboms Debrecene ir Budapešte.
Dabar jie savo pareigos Alytuje atliko nepriekaištingai.
Neišnaudotos čempionų progos
Mažai kas tikėjosi, kad kovojant dėl aukso medalių finale drąsų iššūkį pusiau profesionaliai „Žaibo“ komandai mes „VMSC-Baltic Amadeus“ komanda.
Vilniečiai savo gretas susistiprino vartininku Andrejumi Pometko ir dviem legionieriais iš Serbijos, kurie komandai buvo didelė jėga.
Jau pačios pirmosios finalo rungtynės kėlė intrigą. Pusę rungtynių vyko lygi kova: pirmasis kėlinys baigėsi 3:3, o antrasis 2:2.
Tik antroje rungtynių pusėje išryškėjo „Žaibo“ pranašumas: trečias kėlinys buvo laimėtas 2:0, o ketvirtas – 3:1.
Elektrėniškių vartus ypač gerai gynė K. Kovalevskis, kurį vilniečiams buvo sunku nuginkluoti.
„Pusę rungtynių vyko įtempta kova, netgi triskart pirmavome vienu įvarčiu.
Mums pavyko gerai apsiginti, tačiau tai kainavo daug jėgų, kurių antroje pusėje pritrūkome.
Nepasižymėjo mūsų puolėjai. Pasipylė klaidos, kurios atsirado dėl nuovargio.
Rungtynių negalėjo žaisti mūsų greitasis Darjušas Tomaševskis, kuris po antrųjų pusfinalio rungtynių su Kauno plaukimo mokykla buvo diskvalifikuotas.
Nežaidė ir Maksimas Makarovas, kuris išvyko dirbti į užsienį. Profesionaliai besitreniruojantis „Žaibas“ prieš mūsų vaikinus netruko įgyti pranašumą“, – pirmąsias finalo rungtynes pakomentavo vilniečių strategas Nerijus Papaurėlis.
Rezultatyviausiai jų komandoje žaidė Nemanija Miličius, pelnęs 3 įvarčius. Elektrėnų komandoje irgi tris įvarčius pasiekė kapitonas ir Lietuvos vandensvydžio sporto federacijos generalinis sekretorius Mantas Pelakauskas.
Nugalėtojų treneris A. Asajavičius griebėsi už galvos: per rungtynes jie turėjo net 40 realių progų įvarčiams pasiekti, tačiau išnaudojo tik 10.
„Vadinasi net 30 metimų skriejo pro šalį. Kai pradėjome skubėti, prasidėjo netikslūs pasai ir metimai.
Kiekviena komanda turi savo žaidimo braižą. Mes akcentuojame gynybą“, – kalbėjo patyręs treneris.
Kitokia čempionų gynyba
Vykstant į antrą finalinį susitikimą Alytuje sugedo vilniečių autobusas, todėl prieš rungtynes neįvyko jų planuotas ilgesnis susirinkimas.
Teko jį trumpinti ir, pasak N. Papaurėlio, pritrūko laiko geriau pasirengti rungtynėms.
Vilniečiai didelį dėmesį buvo numatę skirti varžovų atakų lyderiams A. Jonkui ir A. Kuzmenkai.
Aurimą pavyko uždengti, o Aleksejaus ne, jis pelnė 5 įvarčius. ir kas svarbiausia, – juos pasiekė ypač svarbiais momentais.
Tuo tarpu „Žaibo“ antrųjų finalo rungtynių scenarijus buvo kitoks nei pirmųjų.
Komandos vyr. treneris A. Asajavičius savo auklėtiniams akcentavo: gerai apsiginti, puolime vengti kvailų metimų, per rungtynes neskubėti ir žaisti įprastą savo žaidimą.
Elektrėniškiai pradėjo kitaip gintis: ne iš arti, kaip įprastai, o per kraštą. Labai sėkmingos buvo ir jų atakos.
Pirmą kėlinį elektrėniškiai laimėjo 5:1, antrą – 4:2. Tačiau trečiame kėlinyje pajėgesni jau buvo vilniečiai (2:1), o ketvirtasis baigėsi lygiosiomis (2:2).
Vilniečių komandoje 3 įvarčius pasiekė N. Miličius.
„Per pirmuosius du kėlinius buvo viskas gerai, bet kai žaidėjai pradėjo skubėti, viskas pasikeitė.
Manau, kad vyrai kažkiek perdegė. Sunki buvo treniruočių stovykla Juodkalnijoje.
Jeigu būtume rungtyniavę iš karto po jos, žaidimas būtų buvęs kitoks.
Kažkiek iš vėžių išmušė rungtynės su alytiškiais per Lietuvos čempionatą, kai leidau daugiau pažaisti jauniems sportininkams“, – kalbėjo A. Asajavičius.
Pavargęs, bet laimingas
Vienas geriausių „Žaibo“ žaidėjų Julius Goštautas po rungtynių buvo pavargęs, nes pastarieji keli mėnesi buvo gana aktyvūs.
„Po treniruočių stovyklos Juodkalnijoje namie tęsėme pasirengimą Lietuvos čempionatui, neturėjome nė vienos dienos poilsio.
Kad esame labiausia verti tapti Lietuvos čempionais, parodė jau pirmasis kėlinys, kurį laimėjome 5:1.
Antrąsias finalo rungtynes žaidėme labiau susikaupę, atkakliau kovojome, neleidome jiems kabintis.
Komandos draugai šaunuoliai, manau, daug klaidų nepadarėme. Kartais nesėkmių pasitaiko ir mums, ypač kai pradeda jaustis nuovargis ar išlenda kiti niuansai.
Čempionatas baigėsi, dabar visi labai laukiame atostogų. Kol kas jų dar nesuplanavau, gal jas praleisiu Lietuvoje.
Gaila, kad dėl pandemijos sezonas buvo toks trumpas, nukeltas Šiaurės Europos šalių čempionatas“, – mintimis apsidalijo J. Goštautas.
Simbolinės čempionato rinktinės
Geriausiųjų Lietuvos strategų, vyrų nacionalinės rinktinės vyr. trenerio A. Asajavičiaus ir vicečempionų trenerio N. Papaurėlio paprašiau sudaryti 2021 m. šalies čempionato simbolinę rinktinę.
A.Asajavičius pakomentavo: „Daugumoje tai būtų „Žaibo“ žaidėjai: vartininkas Skirmantas Motuzas, Julius Goštautas, Rimantas Jakutis, Jurijus Galinokas, Aurimas Jonkus, Pijus Vadvilavičius, vienas vyresnių komandos žaidėjų Mantas Pelakauskas, jaunasis Dominykas Gervickas, gynyboje neblogai žaidžiantis Simonas Jarukaitis.
Iš „VMSC- Baltic Amadeus“ komandos kviesčiau tris kandidatus: vartininką Dominyką Kerevičių, ištvermingą ir greitą Darjušą Tomaševskį bei Karolį Blaževičių, kuris per kiekvienas rungtynes žaidė vis geriau.
Iš Kauno plaukimo mokyklos komandos mane imponuoja vartininko Justo Balčikonio žaidimas, gerai rungtyniauja Gvidas Zurza, drąsiau galėtų žaisti Ernestas Pumputis.
Kandidatais galėtų tapti perspektyvus, gerų fizinių duomenų jaunasis Danielius Vitkauskas, Žygimantas Skučas, Deividas Belousovas, kuris buvo traumuotas ir nežaidė finaliniame turnyre.
Iš jaunųjų sportininkų dar atkreipiau dėmesį į vilnietį Patryką Pašuką, alytiškį Matą Platūkį, elektrėniškius Artiomą Citovičių, Agnių Liupševičių, Arną Šukį, Mantą Grisiūną, gerų jaunų žaidėjų yra Kauno plaukimo mokyklos komandoje.
Nemaža problema jaunųjų komandose – vartininkai, su kuriais reikėtų geriau padirbėti.
Viskas susideda į darbą ir drausmę. Jeigu jaunimas bus drausmingas ir per treniruotes atiduos visą save, anksčiau ar vėliau ateis ir rezultatai“.
N. Papaurėlio simboline čempionato rinktinė: „Pagrindą sudarytų elektrėniškiai, faktiškai profesionali Lietuvos vyrų rinktinė, kuri iš kitų komandų išskiriasi savo sąlygomis ir pasirengimo galimybėmis.
Į simbolinę rinktinę kviesčiau Anatolijų Kuzmenką, Aurimą Jonkų, Julių Goštautą, mums atstovavusį serbą Nemaniją Miličių, vartininką Andrejų Pometko, kuris rungtyniavo nedaug, bet ganėtinai neblogai, čempionate bene labiausiai progresavusį kaunietį Danielių Vitkauską, alytiškį Matą Platūkį, kuris per visas rungtynes savo komandą tempė į priekį“.
Į jaunimo iki 17 metų simbolinę rinktinę vilniečių strategas pakviestų elektrėniškius Artiomą Citovičių, Dominyką Gervicką ir Agnių Liupševičių, kairiarankį kaunietį Deividą Švenčionį, alytiškį Matą Platūkį, vilniečius Patryką Pašuką, Simone Calabresę, Jurą Ulindą, kuris per čempionatą susižeidė koją ir penkias savaites nežaidė.
N. Papaurėlio teigimu, ir jam nemaža būtų vartininko problema – rinktųsi vilnietį Makarą Kairo.
Paskutinę sekundę pelnytas įvartis vilniečiams atvėrė kelią į finalą
Lietuvos vandensvydžio čempionato finale žais Elektrėnų „Žaibas“ ir Vilniaus „VMSC-Baltic Amadeus“ komandos.
Pirmosios finalo rungtynės Alytuje vyks birželio 8 d., antrosios – birželio 10 d, o jei prireiks trečiųjų, jos bus žaidžiamos birželio 13 d.
Tomis pačiomis dienomis Alytuje dėl bronzos medalių kovos ir Kauno plaukimo mokykla bei Alytaus „SRC-Dzūkijos vandenis“.
Per 32 sek. – du legionieriaus įvarčiai
Per pusfinalio susitikimus, kurie irgi buvo žaidžiami Alytuje, didžiausią susidomėjimą kėlė „VMSC-Baltic Amadeus“ ir Kauno plaukimo mokyklos dvikova.
Susitikimą 13:6 laimėjo vilniečiai. Tačiau tai nebuvo žaidimas į vienus vartus. Ypač atkaklus buvo pirmasis kėlinys, kuris baigėsi 3:3.
Didžiausią persvarą vilniečiai įgijo per antrąjį kėlinį, kurį laimėjo 4:0. Trečią kėlinį, kuris baigėsi 1:1, treneris Nerijus Papaurėlis pavadino gynybiniu.
Abi komandos daugiau gynėsi nei atakavo. Ketvirtą kėlinį vilniečiai laimėjo 5:2.
Nugalėtojų gretose rezultatyviausiai žaidė legionierius Nemanija Miličius, pasiekęs 5 įvarčius, Karolis Blaževičius, Darjušas Tomaševskis ir Aleksandras Mojičius (po 2 įvarčius).
Kauniečių komandoje ypač aktyvus buvo Gvidas Zurza (4 įvarčiai). Vilniečiams pavyko uždengti rezultatyvųjį Danielių Vitkauską, kuris nepelnė nė vieno įvarčio.
„Žinojome, kad bus nelengva, tą rodė ir rungtynių pradžia. Nedažnai mano auklėtiniai žaidžia drausmingai, o šįkart buvo maloni išimtis.
Žaidėme komandinį žaidimą, patikimai gynėmės, vartus gerai saugojo Dominykas Kerevičius, o atakuojant išnaudojome savo galimybes.
Tai buvo vienos geriausiai sužaistų mūsų rungtynių čempionate“, – pirmąjį pusfinalio susitikimą pakomentavo N. Papaurėlis.
Į klausimą, ar pakaks dvejų rungtynių, siekiant patekti į finalą, jis buvo atsargus: „Kauno plaukimo mokyklos komanda – ne iš tų, kuri lengvai pasiduoda. Dabar reikės viską pradėti iš naujo nuo nulio.
Kauniečiai neturi kur trauktis, jie turi rezervo, rungtynes privalėsime žaisti susikaupę“.
„VMSC-Baltic Amadeus“ strategas buvo teisus. Per antrąsias pusfinalio rungtynes aikštėje virė atkali kova – pirmavo tai viena, tai kita komanda.
Pirmą kėlinį 3:2 laimėjo kauniečiai, po antro jau pirmavo vilniečiai 4:3. Trečiame vilniečiai įgijo didžiausią persvarą (7:4), bet kėlinys baigėsi 8:8.
Iki rungtynių pabaigos likus 2 min., vienu įvarčiu pirmavo kauniečiai, bet vilniečiai rezultatą išlygino.
Likus žaisti 4 sek., N. Papaurėlis paprašė minutės pertraukėlės aptarti paskutinę ataką.
Ir paskutinę sekundę jau aidint teisėjų švilpukui serbo N. Miličiaus iš toli mestas kamuolys pasiekė tikslą – 13:12 laimėjo vilniečiai.
Per 32 sek. legionierius iš Serbijos pasiekė 2 įvarčius.
Jeigu rungtynės būtų pasibaigusios lygiosiomis, būtų metami baudiniai.
Šiame mače negalėjo žaisti kauniečių lyderis G.Zurza, kuris besibaigiant pirmosioms pusfinalio rungtynėms gavo raudoną kortelę ir teisėjų kolegijos sprendimu buvo diskvalifikuotas.
„Tik prieš rungtynes sužinojome, kad nebus šio žaidėjo. Mūsų komandą tai paveikė neigiamai, žaidėjai atsipalaidavo“, – konstatavo N. Papaurėlis.
Vilniečių komandoje rezultatyviausiai žaidė N. Miličius (4 įvarčiai), D. Tomaševskis, Adomas Vasiliūnas ir Aleksandras Mojičius (po 2), o kauniečių – D. Vitkauskas (3).
„Šįkart varžovus lydėjo Fortūna. Jų komandą labai sustiprino legionieriai, kažkiek suteikę pasitikėjimo ir pakėlę žaidimo lygį. Mūsų komanda buvo išsibalansavusi, nes keli žaidėjai su „Žaibu“ buvo išvykę į treniruočių stovyklą Juodkalnijoje ir mūsų pratybos tapo nevisavertėmis.
Susitikimas mums buvo ypač naudingas, vyrai daug ko pasimokė ir suprato, kad gali būti konkurencingi.
Gerai žaidėme gynime, o puolime mūsų žaidėjai neieškojo lyderio, kuris sėdėjo tribūnoje, ir patys ėmėsi iniciatyvos.
Tikimės laimėti rungtynes su alytiškiais dėl bronzos medalių. Manau, kad čempionatą geriau baigti dviem pergalėmis nei dviem pralaimėjimai „Žaibui“, – šyptelėjo R. Šimanskas.
Subyrėję alytiškiai lyderiams nepasipriešino
Nesunkiai pusfinalio barjerą įveikė čempionato lyderis „Žaibas“, kuris abu kartus (22:6 ir 21:3) įveikė „SRC-Dzūkijos vandenį“.
Per pirmąsias rungtynes rezultatyviai žaidė elektrėniškiai Dominykas Gervickas (5 įvarčiai), Julius Goštautas (4) ir Aurimas Jonkus (3).
Alytiškiams 3 įvarčius pelnė Matas Platūkis.
„SRC-Dzūkijos vandenis“ prieš pusfinalio kovas subyrėjo: dėl traumų abejų rungtynių negalėjo žaisti komandos lyderiai kapitonas Tautvydas Mikalauskas ir Lukas Baliulevičius. Nugaros skausmai kamavo Darių Džiugą.
„Žaibo“ gretose šįkart žaidė jaunimas: pagal varžybų nuostatus elektrėniškių komanda pasipildė talentingais vandensvydininkais iš Elektrėnų antrosios komandos – Artiomu Citovičiumi, Mantu Grisiūnu, Remigijumi Balsiuku.
Nuo pirmųjų rungtynių komandoje žaidžia ir jaunieji Arnas Šukys bei Dominykas Gervickas.
„Alytų buvo galima pranokti ir 40 įvarčių skirtumu, tačiau mes to nesiekiame. Jau rengiamės kitoms rungtynėms, mums svarbu susidėlioti komandos žaidimo braižą“, – kalbėjo nugalėtojų treneris Anatolijus Asajavičius.
Elektrėniškiams vėl 5 įvarčius pelnė D. Gervickas, A. Jonkus – 4, Aleksejus Kuzmenka – 3.
Alytiškių komandoje pasižymėjo Kęstutis Dūda (2), kuris birželio 20 d. minės savo 50 metų jubiliejų, ir jaunasis Matas Platūkis (1).
FOTO: Elijus Kniežauskas
Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info
Be pergalių, bet su neįkainojamos patirties bagažu
Šibenike per Europos U15 vandensvydžio čempionato atrankos turnyrą mūsų šalies vaikinų komandai, į Kroatiją autobusu keliavusiai apie 30 valandų, pergalių pasiekti nepavyko.
Pralaimėta Kroatijos (5:30), Vokietijos (5:25) ir Nyderlandų (10:17) bendraamžiams.
Lietuvos jaunių rinktinės treneris vilnietis Tadeušas Pašukas šią grupę pavadino mirtininkų.
Azerbaidžano komanda, pamačiusi, su kokiais varžovais teks susitikti ir įvertinusi savo galimybes, nutarė iš viso nedalyvauti atrankos turnyre.
Prieš porą metų mūsų jaunučiai Tbilisyje su azerbaidžaniečiais buvo susitikę ir nugalėjo 22:1. Tai buvo vienintelė komanda, kurią Kroatijoje buvo galima įveikti.
Artėjant čempionatui, COVID-19 susirgo pagrindinis Lietuvos U15 rinktinės žaidėjas, 14-metis trenerio sūnus Patrikas Pašukas ir Jonas Krivelis, kuriems prireikė nemažai laiko atsigauti.
Pandemijos metu buvo ypač sunku rengtis čempionatui, jauniesiems vandensvydininkams trūko draugiškų turnyrų.
T. Pašukas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vandensvydžio sporto federacijai reikėtų daugiau dėmesio skirti ir jaunimui, o ne vien vyrų rinktinei.
„Artimiausiais metais gali būti nemažai nusivylimo, nes neturime pakankamai pajėgaus rezervo. Jau vien tai, kad Lietuvos jaunių čempionate žaidė vos trys komandos – rimtas signalas mūsų vandensvydžiui.
Vykdami į atrankos turnyrą daug ko nesitikėjome, tačiau jaunimą reikia mokyti, auginti pamainą.
Nepaisant pralaimėjimų, komanda patobulėjo, pasisėmė neįkainuojamos patirties.
Mūsų varžovai treniruojasi dukart per dieną, o mes nuo gegužės mėnesio tik šeštadieniais rinkdavomės į Elektrėnus. Kai šis baseinas užsidarė – į Alytų ir kartu pasitreniruodavome.
Pirmą sykį Lietuvos vandensvydžio istorijoje per oficialias varžybas teko susitikti su pasaulio čempionės Kroatijos vyrų rinktinės pamaina, kuri pogrupyje buvo visa galva pranašesni už savo varžovus“, – komentavo T. Pašukas.
Iš mūsų vandensvydininkų atrankos turnyre geriausiai žaidė pagrindinis rinktinės variklis, Vilniaus Vladislavo Sirokomlės gimnazijos moksleivis P. Pašukas, iš viso turnyre pelnęs 10 įvarčių ir uždirbęs kelis baudinius, bei kaunietis Deividas Švenčionis. Retkarčiais neblogai pasirodė ir vartininkas kaunietis Nidas Javorskis.
Per rungtynes su olandais P. Pašukas buvo didelis galvos skausmas varžovams, nes jų vartininką jis nuginklavo net 7 kartus.
Su olandais pirmieji du kėliniai buvo pralaimėti 1:5 ir 2:6, o po to kovota apylygiai: trečiasis kėlinys laimėtas 4:3, o ketvirtasis sužaistas lygiosiomis – 3:3.
„Olandams sužaidus lygiosiomis su vokiečiais, mes daug padėjome vokiečiams, kad jie patektų į finalą. Paskaičiavau, kad olandai mus turėjo nugalėti 26 įvarčių skirtumu ir tada jie būtų patekę į finalą. Tačiau su olandais mes kovojome garbingai, tai buvo geriausiai mūsų sužaistos rungtynės atrankos turnyre“, – pasidžiaugė T. Pašukas.
Pogrupio nugalėtojais tapo visas trejas rungtynes laimėję kroatai (9 tšk.). Vokiečiai (4 tšk.) dėl geresnio įvarčių santykio aplenkė olandus (4 tšk.), o mūsų rinktinė taškų nepelnė.
Dabar birželio viduryje Tbilisyje į kovą stos Europos U17 čempionato atrankos turnyro komandos, Sakartvelo sotinėje žais ir mūsų jaunių rinktinė.
Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info
Lietuvos U15 rinktinė atvyko į Kroatiją !
Šiandien Europos čempionato atrankos turnyre U15 Lietuvos rinktinė susikaus su Kroatijos rinktine. Tiesioginę transliaciją galite stebėti https://youtu.be/Yo0l8AShhRY 19 val Lietuvos laiku!
29 dieną Lietuviai susitinka su Vokietijos komanda 20 val.
30 dieną Lietuviai susitinka su Olandijos komanda 12 val.
Palaikome savus 
Prieš lemiamas čempionato kovas vilniečių komandoje – galingas desantas iš Serbijos
Įpusėjus Lietuvos vandensvydžio čempionato antrajam ratui, labai sustiprėjo Vilniaus „VMSC-Baltic Amadeus“ komanda.
Per rungtynes Elektrėnuose su vietos SSC vilniečiams atstovavo du legionieriai iš Serbijos: Belgrado „Partizan“ jaunimo mokyklos auklėtinis, 25 metų Aleksandaras Mojičius ir Belgrado „Crvena Zvezda“ mokyklos žaidėjas, Serbijos U18 jaunių rinktinės kapitonas Nemanija Miličius.
Anksčiau kelis sezonus A. Mojičius žaidė Vienos klube ir tapo Austrijos čempionu. Praėjusiais metais jis dalyvavo Šiaurės Europos lygos varžybose, kuriose rungtyniavo ir vilniečiai, bei atstovavo Suomijos Turku „Turun Uimarit“ komandai.
Su šiuo suomių klubu „VMSC-Baltic Amadeus“ palaiko glaudžius ryšius, kalbasi dėl šiemet rudenį įvyksiančio Šiaurės Europos lygos turnyro, aptaria aktualijas, žaidėjus, kurie galėtų papildyti komandas.
Vienas pajėgiausių Serbijos savo amžiaus grupės žaidėjų N. Miličius pirmą sykį atstovaus kitos šalies komandai.
Sustiprinus savo ekipą pajėgiais legionieriais, beje, vieninteliais šiemetiniame šalies čempionate, vilniečių susitikimas su elektrėniškiais nebuvo atkaklus, svečiai rungtynes laimėjo 25:6.
Vilniečiai jau pirmajame kėlinyje įgijo didelį pranašumą (9:2). Tačiau užteko jiems kiek atsipalaiduoti ir antrajame žaidimas išsilygino (2:2).
Antroje rungtynių pusėje vilniečiai daug kontratakavo, tai išvargino elektrėniškius ir jie pritrūko ištvermės priešintis.
Komandos strategas N. Papaurėlis per rungtynes visiems sportininkams leido daugmaž vienodai pažaisti, įvarčius pelnė 9 sportininkai.
Rezultatyviausias buvo Maksimas Makarovas (6 įvarčiai), o po tris įvarčius pasisekė Dariušas Tomaševskis, Adomas Vasiliūnas, Dominykas Brekys ir abu serbai.
Elektrėnų gretose rezultatyviausias buvo Klaipėdos jaunųjų vandensvydininkų treneris Romas Vasiljevas, kuris į elektrėniškių ekipą atvažiuoja tik žaisti rungtynių ir dabar pelnė 3 įvarčius.
Du kartus pasižymėjo Lietuvos vandensvydžio sporto federacijos (LVSF) viceprezidentas Justas Liubertas, o vieną įvartį pelnė Selestinas Zabilavičius.
„Rungtynės mums nebuvo sudėtingos, elektrėniškiai nebuvo nusiteikę rimčiau pakovoti, nebuvo netgi žaidžiančiojo trenerio Antono Sugoniako, kuris buvo išvykęs atostogų. Puikiai užsirekomendavo abu mūsų legionieriai, kurie yra aukštos sportinės kultūros žaidėjai, profesionaliai žiūri į treniruotes ir pasirengimą varžyboms. Jie su mumis treniruojasi tik vieną savaitę, sudaro gerą konkurenciją ir visus komandos žaidėjus skatina pasitempti. Legionieriai mūsų komandai turėtų būti labai naudingi per finalinį turnyrą“, – kalbėjo N. Papaurėlis.
Likus sužaisti ketverias rungtynes, „VMSC-Baltic Amadeus“ jau užsitikrino vietą pajėgiausiųjų komandų ketverte.
Dvi pergales čempionate pasiekė čempionato lyderis Elektrėnų „Žaibas“, nugalėjęs Vilniaus „VMSC-Delfiną“ 20:2 ir Alytaus „SRC-Dzūkijos vandenį“ 19:3.
Kauno plaukimo mokykla Elektrėnuose įveikė vietos SSC 15:6. Tai buvo paskutinės čempionato rungtynės Elektrėnuose šiemet. Mat dėl atkastų vamzdynų magistralinei trasai tiesti keliems mėnesiams užsidaro jų plaukimo baseinas.
Dabar pagrindinis krūvis teks Alytaus SRC ir Vilniaus Fabijoniškių baseinams.
Reguliarusis čempionatas finišuos gegužės 26 d., o birželio 1-ąją prasidės keturių pajėgiausiųjų komandų pusfinaliai.
Lietuvos čempionai paaiškės birželio 10 d. Alytuje.
FOTO: Elijus Kniežauskas
Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info
2021 m. Lietuvos Vandensvydžio Čempionato Finalinio turo tvarkaraštis
2021 m. Lietuvos Vandensvydžio Čempionato Finalinio turo tvarkaraštis
