Kauno plaukimo mokyklos vandensvydžio treneris Artūras Šimanskas, žaidėjus ugdantis nuo 1984-ųjų rugsėjo 1-osios dienos, yra didelis fizinio aktyvumo puoselėtojas.
Jam puikus pavyzdys – Nyderlandai: „Ten gyventojų – beveik 18 milijonų. Sporto klubų abonentus yra įsigiję daugiau nei 60 procentų Nyderlandų gyventojų. Be to, kiekvienas olandas turi dviratį ir kasdien įveikia nemažai kilometrų. Jie stengiasi sveikai ir aktyviai gyventi. Mūsų fizinio aktyvumo statistika gerokai liūdnesnė“, – įsitikinęs Artūras.
Savo auklėtinius jis ragina visą gyvenimą būtų fiziškai aktyviems. Tik atskirais gyvenimo etapais tas aktyvumas keisis: greitis peraugs į jėgą, po to – į ištvermę, galop – į bendrą mankštą.
„Reikia susitaikyti su tuo, kad teks keisti savo fizinio aktyvumo rūšį. Ir gali atsitikti taip, kad bus prieita prie skandinaviškų lazdų, skirtingų gumų tampymo, įvairiausių mankštų: pritūpimų, atsispaudimų, atsilenkimų nuo suoliukų ir t. t. Mokiniai man ir sako, kad, treneri, aš jau sportuoju 10 metų. Tada jiems atsakau: kai jums bus 70 metų ir be sporto jau negalite gyventi 60 metų, tada jūs šaunuoliai“, – mintimis dalijasi 59-erių A. Šimanskas.
Praeityje jis buvo puikus vandensvydininkas, daugkartinis Lietuvos čempionas ir prizininkas, šalies nacionalinės rinktinės žaidėjas.
Dabar jis ne tik treniruoja talentingus jaunuosius žaidėjus, Lietuvos jaunių čempionus ir prizininkus, bet ir pats nepraleidžia progos fiziškai pasportuoti: salėje kilnoja štangą, tampo gumas, dalyvauja plaukimo maratonuose.
„Pats didžiausias mano fizinis aktyvumas buvo, kai buvau 18-25 metų. Tada aktyviai treniravausi, žaidžiau vandensvydį.
Vėliau buvo pauzė, nieko nedariau, bet dar buvau ganėtinai stiprus. Bet netrukus supratau, kad kojos jau ne tos, nes nesunešiodavau batų – visą laiką praleisdavau mašinoje.
Pėsčiomis neidavau parduotuvę, bet važiuodavau. Dabar mes vaikus vežame į mokyklą, būrelį, treniruotes, juos lepiname.
Patys stabdome jų fizinį aktyvumą. Iki 30 metų man nebuvo poreikio aktyvumui, bet po to pradėjau galvoti, kad kažką reikia daryti“, – mintimis dalijasi įžymusis treneris.
Visą laiką praleidus vandensvydyje, jį pradėjo dominti futbolas ant sniego, kurį žaisdavo mėgėjiškai.
Kiekvieną rytą iki šiol jaunųjų vandensvydininkų ugdytojas suranda laiko 20 minučių aktyviai pasimankštinti.
Per keturis kartus atsispaudžia mažiausiai 100 kartų. Per pertraukas tarp atsispaudimų pritupia 60 kartų su svoriu, atlieka 100 veiksmų su hanteliais, atsigulęs ant nugaros 20-30 kartų pakelia kojas ir stiprina pilvo presą.
A.Šimansko fizinio aktyvumo programoje – ir šaltas vanduo. Jeigu žiemą pasikaitina pirtelėje, mėgsta atsivėsinti ledinėje eketėje.
„Jeigu nepasimankštinu, man diena prapuolė“, – akcentuoja Artūras.
Prieš 25 metus jis išmokė plaukti gerą savo pažįstamą, su kuriuo baigė tą pačią Kauno 28-ą vidurinę mokyklą ir vienas nuo kito gyveno per 300 metrų, dabartinį įmonės „Elektromontuotojas“ direktorių Rolandą Bankauską.
Kai direktorius išmoko plaukti, jį pakvietė rimtam išbandymui – dalyvauti Platelių maratone. Artūro dėka R.Bankauskas pamėgo plaukimą ir Platelius. Dabar jis jau daugiau nei 10 metų remia Platelių plaukimo maratoną ir pats jame dalyvauja. Šiemet jėgas bandė kartu su savo mokytoju.
A.Šimanskas savo draugą išmokė ir nardyti, vėžiauti. R.Bankauskas jau nardė Filipinuose, Belize, Madagaskare.
„Rolandui patariau, kad, kai jis priima žmogų į darbą, gerąja prasme tegul paprašo jo išversti savo kišenes ir atidaryti piniginę.
Jei iš kišenių pabyra cigarečių, direktorius turėtų žinoti: darbe naujokas visada pasiims rūkymo pertraukėlių.
O jeigu jo piniginėje ras sporto klubo kortelę, tokį žmogų drąsiai reikėtų priimti į darbą, nežiūrėti, kiek jam metų“, – šypsodamasis sako Artūras.
Sėkmingai jaunuosius vandensvydininkus ugdantis kauniečių treneris savo bendraamžiams norėtų patarti, kad niekada nevėlu pradėti sportuoti: „Nuo ko pradėti? Darykite bet ką, tikrai atrasite save. Kai žengsite pirmą žingsnį, jis gali būti sunkus, bet kiti gerokai palengvės“
Projektas „Sportas“ – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Švietimo mainų paramos fondas ir Centrinė projektų valdymo agentūra.
