Netektis Lietuvos vandensvydžio šeimoje

Šiemet Lietuvos vandensvydis (LVF) švęs savo gyvavimo 90 metų jubiliejų, tačiau jo nesulaukė vienas jo šviesulių - dukart Lietuvos čempionas (1955-1956 m.), Dvi kadencijas (1953-1957 m. Ir 1970-1979 m.) LVF vadovavęs profesorius Kalikstas Vytautas Paulauskas.

Jis mirė sausio 2 d. savo namuose.

Praėjusiais metais balandžio 16 d. šventęs garbingą 90 metų jubiliejų, KV Paulauskas buvo dar aktyvus, domėjosi šiandienos Lietuvos vandensvydžiu.

Su keturiais bendraminčiais jis parengė lietuvių, anglų, rusų, prancūzų ir vokiečių penkių kalbų poligrafijos srities žodyną ir lauką, kada leidinys bus išspausdintas.

Labai laukė ir Lietuvos vandensvydžio šventės, kurie, kaip pats atrodo, jo gyvenime turėtų būti vienas gražiausių švenčių.

Tačiau rudį sušlubavo KV Paulausko sveikata, smogė sunki liga. Jis atsisakė darytojo operacijos ir paskutinio laiko dienos nutarė leisti namuose.

Šiandien spausdiname rašinį apie KV Paulauską, kuris buvo išspausdintas portale sportas.info jo 90 metų jubiliejaus proga:

KVPaulausko giminė Raseiniuose, o 1936 metais, jo tėvui gavus darbą Kaune, visa šeima persikėlė gyventi į šį miestą.

„Buvau silpnos prigimties,„ skylėtų “plaučių, atleistas nuo kūno kultūros pamokų. 1945 metais, kai man buvo 15-a, tėvą rusai ištrėmė į Vorkutą, todėl reikėjo galvoti, ką daryti toliau, kokią įgyti specialybę. Įstojau studijuoti į politechniką. Mano draugas Vytautas Pocius, su kuo kartu mokiausi, mane išmokė plaukti. Plaukimas man labai pravertė. Mat, kai panorau studijuoti Kauno universitetą, visi stojantieji buvo tikrinami, kam būti mokslo dar yra gabūs “, - prisiminė KV Paulauskas.

Į aukšto ūgio (1 m 96 cm), laibą (svėrė 60 kg) jaunuolį nukrypo ne vieno dėstytojo žvilgsnio. 1949-aisiais Kalikstas tapo Kauno universiteto Elektrotechnikos fakulteto pirmakursiu. Kūno kultūros specialistas aukštaūgiui jaunuoliui pasiūlė mėtyti ietį ir šokinėti trišuoliu.

„Tačiau lengvajai atletikai nebuvau tinkamas. Bet nenusiminiau. Kai vyko tie bandymai, nuėjau plaukti. Įvykdžiau trečią atskyrį. Žmogus pasiūlė lankyti plaukimo pratybas. Vandenyje ir sustiprėjau. „Netrukus tas kauniečių 12,5 m ilgio baseinėlis tapo 25 m. Aktyviai sportuoti pradėjau vėlai, būdami 19-os “, - reiškia jubiliatą. Jį tobulino katedros vedėjas Raimondas Bagdonavičius, o vėliau - Kęstutis Šmitas, kuris savo grupės auklėtinius netrukus įtraukė į vandensvydį. Aukštam ir ilgų rankų Kalikstui Vytautui nebuvo surasti poziciją - vartininkas.

1954 – aisiais jis baigė Kauno universitetą, kuris nuo 1950 – ųjų buvo pervadintas į Kauno politechnikos institutą. Studijų metais Kalikstas Vytautas daug padėjo ir morališkai rėmė vandensvydžio trenerį K. Šmitą, todėl prieš paskutinius studijų metus veikiančius studentus buvo pasiūlyta vadovauti LVF.

„Paprastai vyravo tradicija, kad čempionai visi kartu nusifotografuodavo. Treneris Kęstutis Šmitas ant vienos nuotraukos man užrašė, jog jis pavargo, be to, daug laiko atima dėstytojo darbas ir reikalauja manęs, jog imčiausi vadovauti federacijos organizacinėmis veiklomis “, - prisimena jubiliatas.

1955-1956-aisiais KVPaulauskas tapo Lietuvos čempionu, atstovavo Lietuvai I SSRS tautų spartakiadoje, nors ten pagrindinis vartininko krūvis teko vilniečiui Leonui Klimavičiui. 1955 m. per Lietuvos čempionatą Zarasuose KV Paulauskas praleido vos vieną įvartį.

„Buvo toks komandų lygis, vartus pavykdavo išmok apginti. O tada kažkaip išplaukiau iš vartų ir man vilnietis gydytojas Romas Rimdeika permetė save per galvą - praleidau tą vienintelį įvartį.

Kai dabar su Romu susitinku Lietuvos sporto muziejuje per renginius, jis visada man primena, kaip mane nuginklavo. Su juo bendrauju iki šių dienų, Romas surado vieta gyvenime: vienu metu buvo Kauno miesto sveikatos skyriaus vedėjas, ortopedinės žaidynės direktorius “, - prisiminė dukart Lietuvos čempionas. Vienus metus KVPaulauskas, kaip fizikas, stažavosi Maskvos valstybiniame universitete ir atstovavo jo antrajai vandensvydžio komandai, kurį sudarė suvažiavę kursantai. Tie kvalifikacijos kėlimo kursai lietuviui buvo įskaityti kaip kandidatinis minimumas.

Dabar Kalikstas Vytautas sako, kad metai, kai jis žaidė, prabėgo akimirksniu, kad tarp gyvųjų nebėra jo visų draugų draugų, gyvas tik vandensvydžio legenda Jonas Čirūnas. Su juo dažnai pasikalba telefonu, susitinka per Lietuvos sporto muziejuje vykstančius renginius.
„Visą laiką mūsų plaukimo pratybos vykdymas Kūno kultūros institutas bazinė, nes kitur niekur jų nebuvo. tačiau ten žaisdavome nedaug, nes plotas buvo mažas. „Treniruodavomės ypač vėlai“, nuo 11-os valandos vakaro, kai ten baigdavosi plaukikų pratybos. Tada visoms komandoms trūko lėšų, nebuvo jokio finansinio akstino, o entuziazmas per kraštus liejosi. Didelį džiaugsmo teikimą treniruočių stovykloje, kai susirinkdavome visi kartu, taip pat išvykome į varžybas, kai gaudavome maitinimosi talonus.

„Vandensvydį gal būčiau ir ilgiau žaidi, bet pirmenybę pradėjau teikti mokslui, bet kada susiejau visą tolesnį savo gyvenimą, be to, atsirado regėjimo problemų, buvo labai sunku žaisti, blogai mačiau. Kai akinius užsidėdavau, bet būdavo pavojinga “, - dabar sako dukart Lietuvos čempionas.

Jam teko ginti ne tik vartus. Treneris K. Šmitas sportininkui nurodė užduoti galingąjį dailininką Stasį Krasauską.

„Tačiau jis už mane geriau plaukė, man jį davė nesisekė“, - prisiminė jubiliatas, kuris sportavo karjerą baigė 1959 m. Jis iki šių dienų tęsia S. Krasausko pieštą draugišką šaržą, taip pat trenerį K. Šmito bei S. Diržio.

„Mane, kaip charakteringai atrodantį, per vieną treniruočių stovyklų dailininką ir nupaišę. Bet tąkart nenupiešė pačio gražiausio mūsų vandensvydininko Rimanto Tonkūno, nors su juo ir buvo geri draugai “, - šypteli jubiliatas.
Kaunietis LVF vadovavo ir 1970-1979 m. Jis puikia mena išvyko su kauniečių komandomis į tarptautinius turnyrus Lenkijoje, Vokietijoje.
Sportavo ir abu Kaliksto Vytauto vaikai: sūnus Tauras, dabar dirbantis architektas, lankė vandensvydžio pratybas, o dukra Nida - krepšinio ir porų metų atstovavo Lietuvos jaunimo rinktinei.

KVPaulauskas nuo 1954 iki 1993 m. dėstė Kauno politechnikos institutas (nuo 1990 m. - Kauno technologijos universitetas). 1967-1977 m. vadovavo Teorinės radiotechnikos katedrai. 1987 m. jam buvo suteiktas profesoriaus vardas.

Jis rengė lietuviškuosius technikos terminijos standartus, parašė kelis kompiuterių aiškinamuosius žodžius, paskelbė daugiau kaip 40 mokslinių straipsnių.

KVPaulausko mokslinių tyrimų kryptys - molekulinė akustika, antenos ir mikrobangų įtaisai, elektroniniai ir kvantiniai mikrobangų prietaisai.

Lietuvos vandensvydžio čempionas daug prisidėjo prie technikos, ypač kompiuterijos, terminijos tobulinimo.

Nors šiandien profesoriui sukako 90 metų, tačiau jis vis dar aktyvus, su keturiais bendraminčiais parengė lietuvių, anglų, rusų, prancūzų ir vokiečių penkių kalbų poligrafijos srities žodyną ir lauką, kada jis bus išspausdintas.

Kai šiovandensvydžio veterano paklausiau, kur jam geriau sekėsi: vandens takelyje ar mokslo srityje, jis atsakė: „Mokslas tai buvo mano gyvenimas, pagerino finansinė vieta, o vandensvydis - hobis. Tik vėliau, susibūrus Kauno „Raudonojo Spalio“ komandai, kuri ilgus metus dominavo Lietuvoje, keli jos žaidėjai buvo įdarbinti ir praktiškai nedirbdami „Gaudavo šiokie patys finansiniai paramą“, „mes gyvename patys užsidirbdavome“.

* * *

Reiškiame gilią užuojautą buvusiam ilgamečiam Lietuvos vandensvydžio federacijos prezidentui Kalikstui Vytautui Paulauskui ir nuoširdžius užjaučius jo šeimą ir artimuosius.

Lietuvos vandensvydžio federacija

Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info


Elektrėnų „Žaibas“ neužleido čempionų sosto

Lietuvos vandensvydžio sporto federacijai (LVSF) pavyko pabaigti šių metų šalies čempionatą, kurio finalinis turnyras įvyko Elektrėnuose.

Kaip ir praėjusiais metais, čempionu tapo Elektrėnų VK „Žaibas“ (9 taškai), sidabro medalius pelnė Kauno plaukimo mokyklos (6), o bronzos – Alytaus „SRC-Dzūkijos vandenis“ (3) komandos.

ČEMPIONAI. Aukso medaliai įteikti Skirmantui Motuzui, Aleksejui Kuzmenkai, Juliui Goštautui, Rimantui Jakučiui, Pijui Vadvilavičiui, Aurimui Jonkui, Mantui Pelakauskui, Dominykui Gervickui, Simonui Jarukaičiui ir Konstantinui Kovalevskiui (treneriai Anatolijus Asajavičius ir Aušra Bimbaitė).

Elektrėniškiai į varžovų vartus įmetė 54 įvarčius, o į savuosius praleido 13.

Čempionate dalyvavo 5 komandos. Surengus pirmuosius du turus, trečiasis dėl koronaviruso pandemijos buvo atidėtas.

Per LVSF Vykdomojo komiteto posėdį buvo nuspręsta, jog trečiasis turas nebus rengiamas, o iš karto vyks finalinis turnyras, kuriame žais keturios pajėgiausio komandos.

Į finalinį turnyrą nepateko Elektrėnų antroji komanda, kurioje žaidė buvęs LVSF prezidentas Andrius Jankūnas ir dabartinis viceprezidentas Justas Liubertas.

COVID-19. Tačiau finaliniame turnyre vietoj keturių komandų dalyvavo trys.

Lapkričio mėnesį vykusiame LVSF posėdyje buvo nuspręsta čempionatą kaip nors baigti ir išaiškinti medalininkus.

Pasak LVSF prezidento A. Asajavičiaus, buvo nutarta, kad prieš pradedant finalinį turnyrą visoms komandoms reikės atlikti koronaviruso testus.

Buvo testuojami ir varžybų teisėjai bei sekretoriatas. Vilniaus „MSC-Baltic Amadeus“ komandoje buvo porą žaidėjų, kurie blogiau jautėsi, ir komanda nusprendė nevykti į testavimą, nepadavė ir paraiškos dalyvauti finaliniame stape.

LFF nuostatuose buvo parašyta, kad žaidėjams, kurie nesitestuos, bus neleidžiami dalyvauti čempionate.

Čempionato vyr. teisėjo kauniečio Sauliaus Andrašiūno ir LVF teisėjų kolegijos buvo priimtas sprendimas vilniečius diskvalifikuoti ir jiems įskaityti pralaimėjimus po 0:10.

Visoms trims kitoms komandoms atlikus testus, jų nė vieno nebuvo teigiamo.

 

ILGESYS. Čempionate niekas neprilygo „Žaibui“, kuriame suburti visi pajėgiausi Lietuvos vandensvydininkai.

Komanda buvo gerai susižaidusi ir už varžovus buvo fiziškai pajėgesnė.  Prizininkais tapusius kauniečius jie nugalėjo 16:5, o alytiškius 28:8.

Čempionų treneris A. Asajavičius iš savo komandos nenorėjo nieko išskirti.

„Visi buvo labai užsidegę, pasiilgę žaidimo, kai kuriuos žaidėjus netgi reikėjo raminti, sodinti ant atsarginių suolelio ir leisti atvėsti.

Mūsų komandoje buvo tik 10 žaidėjų, tarp kurių du vartininkai. Visi vyrai puikiai atrodė, nors, žinoma, klaidų neišvengė, buvo broko, nes aštuonis mėnesius jie neturėjo rungtynių.

Tačiau buvo ir gražių momentų iš standartinių situacijų, kurioms didelį dėmesį skiriame per treniruotes“, – įspūdžiais pasidalijo A. Asajavičius.

„Žaibo“ strategas dabar turi ir asistentę: klube prieš porą mėnesių pradėjo dirbti buvusi krepšininkė Aušra Bimbaitė, kuri yra bendro fizinio parengimo trenerė, su vyrais dirba individualiai, stebi jų fiziologinę būklę. „Viskas, kas yra už baseino ribų – jos kompetencija“, – paaiškino komandos vyr. treneris.

JAUNYSTĖS PRIVALUMAS. Įdomios buvo Kauno plaukimo mokyklos ir Alytaus „SRC–Dzūkijos vandenis“ komandų rungtynės.

Jaunieji kauniečiai, vadovaujami Rimvydo Šimansko, įsiveržė į priekį, tačiau alytiškiai, kurių gretose žaidė patyrę Egidijus Sutkus ir Kęstutis Dūda, varžovus prisivijo.

Tačiau nugalėjo jaunystė – kauniečiai varžovus įveikė 22:18. Jų gretose meistriškumu išsiskyrė su pusiau profesionaliu „Žaibu“ kartu besitreniruojantys Gvidas Zurza, Jurijus Galinokas ir Ernestas Pumputis.

PRIZAI. LVF nominavo tris rezultatyviausius žaidėjus: kaunietį G. Zurzą (36 įvarčiai), vilnietį Aurimą Jonkų (34) ir legionierių A. Kuzmenką (33).

Teisėjų kolegijos sprendimu naudingiausiu žaidėju pripažintas vilnietis J. Goštautas, o geriausias turnyro vartininkas – vilnietis K. Kovalevskis.

 

Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info


Užuojauta Kaliksto Vytauto Paulausko šeimai

2021m. sausio 2d. mirė dukart Lietuvos čempionas, pirmasis Lietuvos vandensvydžio federacijos prezidentas, profesorius Kalikstas Vytautas Paulauskas. Nuoširdi užuojauta nuo visos vandensvydžio bendruomenės.